Kelionės maršrutas dviračiu ar pėsčiomis: Klaipėdos lankomi objektai 0

Maršruto atstumas

Apie 7.2 km. (Priklausomai nuo Jūsų išvykos pradžios taško)

Maršruto trukmė

Apie  1val.  30min. ( Neskaitant stotelėse praleisto laiko)

Orientacinė degalų kaina

–

Orientacinė lankomų objektų kaina

Apie 30 Lt

A. KLAIPĖDOS SENAMIESTIS

Miestas iki XV a. kūrėsi arčiau pilies, kuri buvo įsikūrusi Danės atšakų sudaromose salose. Pilis buvo kelis kartus perstatyta, miestas taip pat keitė savo vietą. Iki XV a. pabaigos miesto pietinė riba siekė dabartinę Teatro aikštę. 1529 m. pradėta kapitalinė pilies rekonstrukcija, miestiečių gyventa teritorija panaudota rekonstruojamos pilies kompleksui. Senojo miestelio gyventojai perkelti į Danės vandenų ribojamą salą, dabartinę senamiesčio dalį iki Didžiosios Vandens gatvės. XVI a. pradžioje buvo nužymėtos pagrindinės planinės struktūros ašys: statmenai susikertančios Turgaus ir Tiltų gatvės. XVI a. pabaigoje galutinai susiklostė gatvių ir kvartalų tinklas, nedaug te pasiekeitęs iki šiandien. Prie pagrindinės sankryžos buvo kartuvės, o greta tilto – gėdos stulpas, prie kurio grandinėmis prirakindavo liežuvautojus ir ištvirkautojus. Nuo 1595 m. senamiestyje vykdavo mugės, kurios iki XIX a. tęsdavosi dvi savaites. Į jas suplaukdavo prekeiviai iš tolimiausių krašto vietovių. XVII a. lygiagrečiai augo dvi Danės senvagės atskirtos dalys: senamiestis ir vadinamasis Odų gatvelės rajonas, kuris vėliau pavadintas Frydricho miestu. 1722 m. šios dalys buvo sujungtos. Klaipėda nuolat buvo siaubiama gaisrų, ypač daug nuostolių padarė didysis 1854 m. gaisras, bet po jo miestas gana greitai atsigavo. Iki XIX a. vidurio senamiestis atliko administracinio, prekybos, dvasinio gyvenimo centro vaidmenį, o kai į dešinįjį Danės krantą buvo iškelta rotušė ir teismas, tuomet senamiestis tapo komerciniu centru. Jame veikė didžiausios miesto parduotuvės, urmo sandėliai, bankai. Ypač senamiestį suniokojo II pasaulinis karas – buvo sugriautos bažnyčios, smarkiai nukentėjo ištisi kvartalai pietinėje dalyje. Išlikusiu kultūros paveldu pradėta rūpintis tik XX a. 7 dešimtmetyje. 1963 m. Klaipėdos senamiestis paskelbtas urbanistikos paminklu, o 1964 m. buvo paruoštas pirmasis regeneracijos projektas. 1971-1981 m. imtasi restauruoti apie 70 senamiesčio pastatų.

B. FACHVERKINĖ ARCHITEKTŪRA

Atkreipkite dėmesį, jog šis miestas išsiskiria dar viena labai svarbia savybe – fachverkine architektūra. Senamiesčio dalis, esanti tarp Didžiosios Vandens gatvės ir Turgaus aikštės puikus to pavyzdys. Čia daug iki mūsų dienų išlikusių fachverkinių statinių, daugiausia tai buvę sandėliai. Jų poreikis išaugo kai klestėjo prekyba Kliapėdos krašte, taigi buvo statomi daugiaaukščiai sandėliai. Tuo tarpu kitoje senamiesčio dalyje, tarp Turgaus ir Žvejų gatvių, kuri išdegė per 1854 metų gaisrą, fachverkas retenybė. Ši dalis po gaisro atsistatė jau mūrinė. Po gaisro atstatant miestą, fachverką imta riboti. 1855 m. statybos policijos nuostatai reikalavo namus ir sandėlius statyti tik mūrinius. Todėl fachverko mieste sumažėjo, o visuomeniniai fachverkiniai pastatai tapo retenybe. Šis statybos būdas nuo 1890 m. pradėtas riboti ne vien priešgaisriniais, bet ir estetiniais sumetimais.

C. TEATRO AIKŠTĖ

Dažniau apsilankantiems Klaipėdoje, akivaizdu, jog teatro aikštė tai itin aktyvus miesto mazgas. Čia vyksta įvairūs koncertai, vasaros džiazo festivalio renginiai, Jūros šventės renginiai, bei daugelis kitų. Tai itin mėgstama miestiečių pasisėdėjimo vieta.  Nors dar vienas miesto išskirtinumas yra tai, jog čia gausu vietų, kuriose gali tiesiog prisėsti ramiais šiltojo sezono vakarais. Įkūrus Naująjį turgų, dabartinė Teatro aikštė atsidūrė tarp dviejų prekyviečių ir vėliau susiliejo su jomis ir virto turgaviete. Taip XX a. pirmoje pusėje Turgaus gatvė, Teatro aikštė, Naujasis turgus sudarė ilgą, nuo Jono bažnyčios iki pilies nutįsusią prekyvietę. Prekymečiais visą šią teritoriją užplūsdavo vežimai, būdos, atrakcionininkų ir šiaip pinigų viliotojų palapinės. Kai aikštėse prekiautojai nebe išsitekdavo, prekiaudavo ir Sukilėlių gatvės pradžioje.
Aikštė čia įrengta tik XIX a. Pasakojama, kad jau XVII a. Teatro aikštėje įvairius vaidinimus rodydavo pravažiuojantys aktoriai.

D. MENININKŲ KIEMELIS

Meno kiemelis įsikūręs XVIII a. fachverko sandėliuose.Originalūs Klaipėdos kraštui būdingi fachverkiniai sandėliai buvo dengiami lenktais vienšlaičiais stogais, padedančiais išgauti maksimalią erdvę palėpėje, . Tokiu būdu buvo sutalpinama daugiau prekių, o jų viršutinė dalis (ertikis) kiek prakišama į kiemo pusę, kad būtų galima pralįsti su vežimu. Šiuo metu pastatai glaudžia ir kviečia meniškas sielas – čia įsikūrė meno dirbtuvės, kur ne tik kuria bei savo kūrybą pristato vakarų krašto meistrai, bet ir paprasti žmonės kviečiami atrasti kūrėjų gyslelę. Meno dirbtuvių veiklose derinamas elementarusis demonstravimas, kuomet lankytojų skaičius nebus ribojamas, seminarai, kuriose meistrai dirbs su iš anksto į darbo grupes užsirašiusiais žmonėmis ir vadinamieji „master classes“, arba meistriškumo pamokos, kuomet kūrybos paslaptimis dalinsis tik profesionalai.

E. DANĖS KRANTINĖ

Danė – tai dar vienas miesto vandens telkinys. Joss krantinė – tai neatsiejama miesto identiteto dalis. Čia stovi ir vienas iš Klaipėdos miesto simbolių – Meridianas. Mokomasis burlaivis „Meridianas“ pastatytas 1948 metais Suomijoje, Turku laivų statykloje kaip kontribucija Tarybų Sąjungai po Antrojo pasaulinio karo kartu su kitais 48 tokio tipo burlaiviais. Jų išlikę labai nedaug. Kone labiausiai pasisekė Estijon patekusiam tokio tipo burlaiviui. Dabar jis puikuojasi Taline. Mūsiškis, atitekęs Klaipėdos jūreivystės mokyklai, buvo daugelio pokario būsimųjų laivavedžių, kapitonų pirmasis laivas. Jame jūros krikštą yrą gavę žinomi jūrų kapitonai: Vilius Pakalniškis, Z. Kaupas, Ričardas Lučka.

„Meridianas“ kaip mokomasis burlaivis nustojo veikęs 1967 metais, vėliau stovėjo Danės upes krantinėje netoli Biržos tilto ir burlaivyje veikė baras-restoranas.
2012 rudenį pasikeitė „Meridiano“ savininkai, šiuo metu burlaivis priklauso Aidui Kaveckui ir Aloyzui Kuzmarskiui, kurių iniciatyva buvo sutvarkytas ir gražintas į savo nuolatinio stovėjimo vietą

F. KLAIPĖDA SKULPTŪRŲ MIESTAS

Klaipėdoje gausu įdomiausių skulptūrų, meninių instaliacijų, vien jų visų aplankymas gali išsirutulioti į atskirą maršrutą, taigi tuo jau pasirūpinome ir jį rasite paspaudę ant šios nuorodos:

G. JONO KALNELIS

Jono kalnelio“ kompleksą sudaro trys atskiros teritorijos: pirmoji – Galderno, Purmarko bastionus, kurtiną, senąjį raveliną ir fosą. Antroji – Prūsijos bastiono liekanas (šiuo metu ten stovi sveikatingumo įstaigos kompleksas, pastatytas 1896m). Trečioji teritorija apima Malūno bastiono liekanas, šiuo metu ten stovi mokyklos pastatas.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad 1627-1629 m., vadovaujant inžinieriui K. Roze (Ch. Rose), miestą imta juosti olandiško tipo įtvirtinimais. Buvo supilti apie 3,5 m aukščio pylimai ir bastionai, aplink kuriuos iškasti grioviai – fosos. Pagal savo dydį miesto įtvirtinimai priskiriami didžiųjų karališkųjų tvirtovių kategorijai. Darbai buvo baigti tik XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. Vėliau pylimai rekonstruoti dar ir XVIII a. viduryje. To meto Klaipėdos įtvirtinimų sistema buvo sudėtinga. Kadangi miestą iš rytų ir pietų pusių apjuosė bastioniniai įtvirtinimai, o iš šiaurės saugojo Naujoji Danės upė, todėl patekti į miestą buvo galima tik pro Tilto, Kūlių (Akmenų) ir Malūnų vardais vadinamus vartus. Pastarieji du buvo įrengti po žemių pylimu.
Miestas XVII-XVIII a. iškentė švedų ir rusų kariuomenių užėmimus. Šie bastioniniai įtvirtinimai mena ir garsaus rusų karvedžio Aleksandro Suvorovo vardą, kuris rusų armijai užėmus Klaipėdą per Septynerių metų karą ėjo komendanto pareigas.
XVIII a. antroje pusėje miesto įtvirtinimai prarado svarbą, vartus pradėjo griauti plytoms, pylimus išnuomoti, griovius užpilti žemėmis, todėl XX a. išliko tik nedideli sudėtingos įtvirtinimų sistemos fragmentai. Ryškiausiai įtvirtinimų vaizdas atsiskleidžia nuo Turgaus gatvės gale esančių bastionų, istoriniuose planuose vadinamų Geldern ir Purmark vardais. Priešais juos matosi apsauginio griovio vanduo ir vienintelis išlikęs ravelinas. 1994-1997 m. šios gynybinių įtvirtinimų liekanos buvo restauruotos

H. LIETUVININKŲ AIKŠTĖ

Po didžiojo Klaipėdos gaisro (1854 m.) čia buvo pasodinta daug medžių. Aikštė buvo užstatyta tik XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje. XX a.pradžioje aikštės vienu pakraščiu ėjo tramvajaus bėgiai, vedantys į geležinkelio stotį. Galbūt manyta ateityje aikštę paversti reprezentacine. Vėliau aikštėje suaugo medžiai, buvo pastatyta suolų, pasodinta gėlių. Taip ji virto poilsio skveru. Aikštė buvo užstatyta.
1997 m.rugsėjo mėnesį buvusioje „pergalės“ aikštėje pastatytas paminklas Martynui Mažvydui -„Katekizmo“, pirmosios lietuviškos knygos autoriui, minint tos knygos išleidimo 450 metines. Skulptorius Regimantas Midvikis dirbo prie šios 3,5 m. granitinės skulptūros 4 metus. Akmeniniai stulpeliai priešais skulptūrą simbolizuoja mokyklos suolus. Aikštė pavadinta Lietuvininkų aikšte.

I. SIAURUKO GELEŽINKELIS

Šiame, tamsiai raudonų plytų vienaukščiame pastate, prieš šimtmetį buvo įsikūrusi Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis arba – Klaipėdos siaurukas. Siaurasis geležinkelis, veikė Memeler Kleinbahn vardu Klaipėdos krašte iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Mintys apie siauruko statybas ir jo būsimą naudą Klaipėdos apylinkėse atsirado jau apie 1898 m.
Viena akcinė bendrovė pirmąsias tris linijas nutiesė per 1904-1906 m. Siaurko bėgiai į užmiestį buvo baigti tiesti ir pradėti naudoti jau 1906 metų spalio 22 d. Per I-ąjį  pasaulinį karą šis geležinkelis merdėjo, nes buvo susprogdintas tiltas per Danę. Siaurojo geležinkelio bėgiai buvo nutiesti į dujų fabriką, skerdyklą.
Geležinkelis atkarpoje Smeltė-Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis naudojo ir miesto tramvajaus bėgius.
Po karo geležinkelio bėgiai buvo išardyti, o siaurojo geležinkelio stotis naudojama kitiems tikslams.