Senvagė 1

Senvagė – tarsi vizitinė miesto kortelė. Jos atvaizdas puikuojasi visuose reprezentaciniuose atvirukuose. Miestiečiai čia mėgsta leisti savo laisvalaikį. Per miesto gimtadienį prie takų išsirikiuoja spalvingos tautodalininkų palapinės. Čia vyksta ir dainų šventės, ir šokių festivaliai, o per pasaulio ultratriatlono čempionatus Senvagė primena Olimpines žaidynes. Senvagės grožis – ne vien raibuliuojantis vandens paviršius trijų hektarų plote. Jos viduryje į dvylikos metrų aukštį šauna fontanas. Vasarą Senvagės prieigos žavi dekoratyviniais augalais, puikiai sutvarkyta veja. Žiemą vaikai ant užšalusio ledo įsirengia čiuožyklą, o aštrių pojučių mėgėjai švilpia rogutėmis nuo stačių Senvagės šlaitų. Čia stovi daugybė skulptūrų. Senvagė nėra gamtos dovana. 1928 metais miestiečiams buvo liepta supilti pylimą, kad patvinęs Nevėžis nebeardytų kairiojo kranto. Rekonstrukcijos imtasi 1972 metais. Vien grunto čia priereikė kelių dešimčių tūkstančių kubinių metrų. Per dešimt metų Senvagė tapo tokia, kokią mes ją regime šiandien.