Kaip orientuotis ir nustatyti kryptį be kompaso ir žemėlapio 1

Orientuotis (pažodinis šio graikų kilmės žodžio vertimas yra: „atsisukti į rytus“) – atrasti pasaulio šalių kryptį ir savo padėtį aplinkos objektų bei reljefo elementų atžvilgiu, mokėti nustatyti atstumus iki jų ir išlaikyti kryptį (judant uždara vietove ar blogo matomumo atveju) nuo vieno objekto – orientyro – iki kito. Visa tai galima atlikti tiek su žemėlapiu, tiek ir be jo.

Pasaulio šalių kryptis galima nustatyti pagal saulę, žvaigždes ir kt. požymius.

Pagal šešėlį:

Vienas tiksliausių krypties nustatymo metodų yra pagal šešėlį. Tiesa jis reikalauja ir nemažai laiko bei giedro dangaus. Jam reikia turėti lazdą, kurios viršutinis galas nuo žemės paviršiaus iškiltų 1-1,5 metro ir virvutės. Paprastai šis metodas naudojamas sustojus pietums. Jis reikalauja 2-3 valandų laiko (gana daug). Matuoti pradedama apie valandą prieš vidurdienį. Apie lazdą apibrėžiamas apskritimas, kurio spindulys- lazdos šešėlis. šešėlio galas, liečiantis apskritimą pažymimas. Saulei kylant iki zenito, šešėlis trumpėja. Po pietų jis vėl ima ilgėti, nes saulė leidžiasi. Kai šešėlio galas pasiekia nusibrėžtą apskritimą, pažymimas šis taškas ir nustatomas vidurys tarp dviejų užkirtimų- jis ir lazda atitinkamai sudaro liniją Š-P.

Pagal saulę:

Turint laikrodį su rodyklėmis šiaurę nustatyti pagal saulės padėtį galima daug greičiau. Tačiau šis metodas ne toks tikslus. Šiam metodui reikia žinoti vieną priklausomybę- saulė apie žemę psisuka per 24 val, o laikrodžio rodyklė apie ašį apsisuka per 12 val. Taigi per vieną valandą saulė pagal laikrodžio ciferblatą pasisuka pusvalandžiu.

Metodo esmė: pasukame laikrodį taip, kad valandinė rodyklė rodytų į saulę. Tada išvedame vidurkį tarp valandinės rodyklės ir 12 valandos. Šis vidurkis rodo pietus.

Šio būdo tikslumas nedidelis, apsirikti galima iki 20-25°. Be to, tam reikia kad laikrodis rodytų gamtinį laiką. Dažnai vietovėse naudojamas ne gamtinis laikas, o laikrodžio rodyklės pasukamas į priekį arba atgal. Pavyzdžiui pagal laikrodį saulė zenite būna 13 arba 14 valandą, vietoj 12 valndos kaip turėtų būti pagal gamtinį laiką.

Tokiu atveju vidurkis nustatomas ne pagal 12 val, o pagal pietų laiką- atitinkamai pagal 13 arba 14 valandą.

Pagal mėnulį:

Naktį galima orientuotis ir pagal Mėnulį, kuris pirmosios ketvirties metu (kai matyti dešinė Mėnulio pusė), pirmą valandą nakties, esti vakaruose, pilnaties metu pietuose, o paskutinės ketvirties metu (matyti kairė Mėnulio pusė) – rytuose. Bet kuriuo kitu metu susekti pietų kryptį padeda laikrodis, kuris pilnaties metu naudojamas taip, kaip ir Saulės atveju. Kitu metu reikia daryti laiko pataisas, t.y. į Mėnulį nukreipti ne valandų rodyklę, o kitą gretimą skaičių, kuris atrandamas, pridėjus ar atėmus prie duotos valandos tiek valandų, kiek Mėnulio skersmens šeštųjų dalių tuo metu apšviečia Saulė. Jei Mėnulis auga (jaunas), laiko pataisos atimamos, o jei dyla (delčia) – tai pridedamos.

Pagal šiaurinę žvaigždę:

Naktį galima orientuotis pagal žvaigždes. Visi žino kad šiaurinė žvaigždė rodo šiaurę. Tačiau ji nėra tokia didelė kad lengvai būtų randama. Jos padėtis nustatoma pagal didžiuosius Grižulo Ratus.

Paimama linija tarp dviejų nuotraukoje pažymėtų žvaigždžių ir pratęsiama dar 5 tokio pat ilgio atstumais. Tada linijos gals turi rodyti šiaurinę žvaigždę, esančią mažųjų Grižulo Ratų žvaigždyne.

Pagal kitas žvaigždes:

Šiaurės-pietų kryptį galima susekti ir pagal kitas žvaigždes, jei tik mokama jas atpažinti danguje ir žinomas jų kulminacijos (perėjimo per dangaus meridianą) laikas. Ryškiausių žvaigždžių kulminacijos laiką nesunku atrasti astronominiuose kalendoriuose ar metraščiuose. Orientavimosi būdas toks pat, kaip ir Saulės bei Mėnulio atveju, tik laiko pataisa čia lygi kulminacijos momento skirtumui nuo vidurnakčio. (Jei žvaigždė kulminuoja prieš vidurnaktį, pataisa atimama.)

Pagal kitus orientyrus:

Apsiniaukusio oro metu galima orientuotis pagal tam tikrus vietovės objektus. Miško biržių susikirtimo vietose stovi stulpeliai, ant kurių užrašyti kvartalų numeriai. Šiaurės kryptį nesunku susekti, žinant, kad biržės kertamos iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus, o pats mažiausias kvartalo numeris yra šiaurės vakaruose. Atskirai stovinčių medžių laja iš pietų pusės esti tankesnė, o kamienai labiau apsamanoja iš šiaurės. Beržo tošis iš pietų pusės šviesesnė ir ne taip suskilusi. Skruzdėlynai dažniau stūkso saulėtoje (pietinėje) medžių pusėje. Pavasarį sniegas greičiau ištirpsta pietinėje saulės atokaitoje.

Pastaba: Pagal daugumą iš šių požymių orientuotis galima tik labai apytikriai, dėl to rezultatas bus tuo tikslesnis, kuo daugiau požymių jį patvirtins.