Pažaislio vienuolynas 2

Pažaislio vienuolynas – Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia su kamaldulių vienuolynu. Tai vienas geriausių brandžiojo baroko pavyzdžių Kauno regione. Šio šedevro statybą XVII-XVIII a. finansavo didysis LDK kancleris Kristupas Žygimantas Pacas, kuris tikėjosi įamžinti savo mirusio sūnelio atminimą. Vien ko verti du bažnyčios ir Šv. Romualdo titulų varpai, nulieti garsaus XVII a. varpų liejiko Jono Delamarso 1676 m., kurie kabo šiauriniame bokšte.

Kasmet vienuolyno rimtį ir susikaupimą sudrumsčia čia vykstantis Tarptautinis Pažaislio muzikos festivalis. Šiemet jau vienuoliktą kartą muzikos mylėtojų ir profesionalų ausis džiugino įvairiausia muzika iš daugelio šalių: nuo operos iki džiazo, nuo simfonijų iki opusų.

Už ekskursijas Pažaislio vienuolyne atsakinga venuolė dažnai prasitaria ir apie po bažnyčia bei vienuolynu esančius ir beveik netyrinėtus požemius, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Laikinoji sostinė“.
Atkūrus nepriklausomybę, skiriamos tik nedidelės lėšos bažnyčiai bei vienuolynui restauruoti, tunelių tyrinėjimu kol kas nebuvo susidomėta.
Po vienuolynu esantys rūsiai bei požemiai aitrino visus buvusius šio baroko perlo šeimininkus.
Pirmiausia vienuolyną smarkiai nusiaubė čia arklides įkūrę Napoleono armijos kariai. Prancūzijos muziejuose šiuo metu galima rasti gausybę tuo metu prisigrobtų brangenybių bei meno kūrinių.
Vienuolių užkastų lobių ieškojo ir vėliau čia įsikūrę Rusijos caro kariai, taip pat per Pirmąjį pasaulinį karą, 1915 – 1918 metais, vienuolyną užėmę vokiečių kareiviai.
Ieškant lobių, daugybę kartų buvo griautos bei vėl užmūrytos rūsių sienos, užverstos žemėmis ne tik vienuolyno teritorijoje, bet ir už jo vedantys tuneliai.
„Dabar mūsų pačių pastangomis ištyrinėta tik labai mažai to, kas dar slypi po žemėmis“,- sakė vienuolyną prižiūrintis inžinierius Jonas Šinkūnas.

Prieš keletą metų jis su būreliu J.Vitkaus inžinerinio bataliono kareivių atkasė keletą po bažnyčia esančių siaurų, apie metro skersmens tunelių bei iki tol nežinomų patalpų.
Jose kareiviai rado kažkada čia palaidotų žmonių kaulų. „Pavyko sužinoti, kad šiuos siaurus tunelius ir patalpas užvertė žemėmis prieš keliasdešimt metų čia atvykę iš Maskvos lobių ieškotojai“, – pasakojo J.Šinkūnas.
Vienas tunelis eina iš rūsyje esančios kriptos, kur šiuo metu ilsisi vienuolyno įkūrėjo Kristupo Zigmanto Paco (1621 – 1684), jo žmonos Klaros Genoefos Izabelės bei 1665 metais mirusio sūnaus palaikai.
Šis tunelis dabar pritaikytas bažnyčios rūsių ventiliacijai. Žinomas, tačiau netyrinėtas ir kitas iš šios kriptos vedantis tunelis. Šiuo metu jis uždengtas didžiule plokšte. „Tuo mūsų darbas ir baigėsi. Daugiau tyrinėti neturėjome nei jėgų, nei įgaliojimų“, – sakė J.Šinkūnas.
Žinoma, kad iš vienuolyno vienas tunelis veda į pietus, pušyno bei Kauno marių link. Kol dar nebuvo pastatyta hidroelektrinė, toje vietoje buvo kapinaitės.
Išlikę šaltinių, kad į šį tunelį buvo galima patekti tik nuslinkus į šalį bažnyčioje ant angos uždėtą dangtį. Laikui bėgant, įėjimas buvo sunaikintas.
Šio tunelio senąsias sienas dabar slepia pietinėje pusėje, ties įėjimu į vienuolyną, sovietmečiu sumūrytas didžiulis rūsys.
Jis visiškai netyrinėtas, tad gali būti, jog už šių sienų ir slypi visus dominančios Kauno požemių paslaptys“, – sakė sesuo Edita. Jau daug metų įėjimas į rūsį uždengtas sunkiu skarda apkaltu dangčiu.

Kamalduliai
Istorija kamaldulių įkurdinimą Pažaislio vienjuolyne
Kamalduliai – atsiskyrėlių ir bendruomenėje gyvenančių vienuolių ordinas, kurį XI a. pradžioje įkūrė šv. Romualdas. Pasakojama, kad jis susapnavęs kopiančius į dangų baltai apsirengusius vienuolius. Šis sapnas paskatinęs šventąjį Apeninų kalnuose – įsteigti pirmąjį kamaldulių vienuolyną.
Lietuvoje kamaldulius įkurdino kancleris Kristupas Zigmantas Pacas (Pažaislyje) ir karalius Jonas Kazimieras (Vygrių ežero saloje, dabartinėje Lenkijos teritorijoje). Pažaislio vienuolyne, Taikos kalne (Mons Pacis), turėjo gyventi 12 tėvų kamaldulių. Čia taip pat gyveno žmonės, kurie patarnavo kamalduliams – ruošė valgyti, tvarkė ir t.t.
Kamaldulių bruožai
Kamaldulių herbas – du balandžiai geriantys iš vienos taurės. Kamaldulių ordino vienuoliai duodavo vienatvės ir tylėjimo įžadus: jie gyveno vienuolynuose, visiškoje tyloje, kiekvienas savo atskirame namelyje-celėje, kiekvienas turėjo savo darželį. Vasaros metu galėjo kalbėtis tris valandas, žiemą – dvi, ir tai tik religinėmis temomis. Didžiąją dienos dalį praleisdavo besimelsdami. Nevalgė mėsos, negėrė vyno. Vilkėjo ilgais, baltais abitais, turėjo mažas barzdeles. Jų bažnyčiose nebuvo nei vargonų, nei sakyklų. Turėjo bendrą koplyčią, į kurią rinkosi liturginių valandų tarnybai. Kamaldulių diena buvo skirta Dievo garbinimui malda, studijomis ir rankų darbu. Bendrai valgydavo tik Bažnyčios ir ordino švenčių dienomis.
Koks likimas ištiko kamaldulius
XIX amžius šiam vienuolynui buvo negailestingas. 1812 m. jį apiplėšė iš Rusijos besitraukiantys Napoleono armijos kariai. 1832 m, po Sukilimo, vienuolynas uždarytas, kamalduliai ištremti, turtas konfiskuotas.
Dievo Motinos paveikslas
Tai nežinomo autoriaus tapytas Gražiosios Meilės Motinos su Kūdikiu atvaizdas, dvelkiantis tauria ramybe ir švelnia meile. Šis atvaizdas populiariai vadintas Kamaldulių Dievo Motina. Kasmet liepos 2 dieną per Marijos Apsilankymo šventę Pažaislis sutraukdavo gausias minias maldininkų, nes paveikslas garsėjo ypatingomis malonėmis. Šį kamalduliams dovanotą Dievo Motinos paveikslą Kristupas Pacas 1661 m. buvo gavęs iš popiežiaus Aleksandro VII.

Informacija kontaktams

T. Masiulio g. 31,
Kaunas, Lietuva
Tel. 8 37 756485
Svetainė: http://www.pazaislis.lt