„Vergų“ bokštas 0

Manoma, kad kadaise netoliese galiūno Stelmužės ąžuolo būta pilies. Prie Stelmužės ežero yra kažkokio mūro likučiai. Vėliau čia išaugo dvaras, kurį XVII-XIX a. valdė vokiečiai Folkerzambai, vėliau caro dvariškiai Valujevai, o nuo XX a. pradžios – vokiečiai baronai Hanai. Pasakojama, kad Stelmužės dvarininkai Valujevai net kelerius metus slėpė nuo kaimiečių žinią apie baudžiavos panaikinimą. O sužinojus tiesą, kilo riaušės ir dvarponiams net teko kviestis ulonus. Stelmužės valdytojai pasižymėjo žiaurumu, žmonių kankinimu. Neatsitiktinai prie Padvarinės ežero buvo pastatytas keturkampis bokštas iš akmenų, plytų, kalkių ir molio skiedinio, kur buvo kalinami dvarponiams nepaklusę baudžiaunininkai. Šio bokšto sienos – 0,75 m storio. Statinys yra restauruotas, įrašytas į XVII a. architektūros paminklų sąrašą.

Tai dviejų aukštų, kvadrato plano statinys iš akmenų, raudonų plytų, kalkių ir molio. Jo perdangos, grindys, vidiniai laiptai ir langeliai mediniai. Bokšto stogas keturšlaitis ir dengtas skarda. Fasaduose ryškus spalvingo akmenų mūro ir raudonų plytų intarpų kontrastas. Pagrindinį Vergų bokšto fasadą skaido durys su segmentine arka, du stačiakampiai langeliai viršuje, dvi tokių pat langelių imitacijos apačioje ir pusiau apvalios arkos imitacija viduryje. Angas ir jų imitacijas juosia raudonų plytų apvadai.
1997 m. nustatyta paminklinė Stelmužės dvaro sodyba 11,6 ha, į kurią įskaitoma bažnyčios, varpinės ir vergų bokšto teritorijos.

Kur rasti?
Stelmužės kaimas, Imbrado seniūnija , Zarasų rajono sav.