Puntuko akmuo 0

Anykščių šilelio landšaftiniame draustinyje (5 km į pietus nuo Anykščių, Šventosios kairiajame krante) dunkso priešistorinio laikotarpio liudininkas Puntukas, labiausiai lankomas akmuo Lietuvoje, Tai antras pagal dydį akmuo Lietuvoje (po Barstyčių akmens).

Puntuko ilgis – 6,9 m,
plotis – 6,7 m,
aukštis – 5,7 m (iš jų 1,5 m – žemėje ),
svoris – 265 t.

Kyla klausimas kodėl šiomis dienomis Puntuko riedulys yra geriau žinomas nei didžiausias Lietuvos akmuo. Tai yra todėl, kad ant šio akmens 1943 metais, Atlanto vandenyną perskridusių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 10 metų žūties proga iškalti bareljefai bei jų testamento žodžiai. Ant akmens visa tai buvo kalama skulptoriaus Broniaus Pundziaus vokiečių okupacijos laikais paslapčia naktimis, degant fakelams. Tai buvo to laiko Lietuvos pasididžiavimo simbolis ir jei tu buvai tikras lietuvis, privalėjai aplankyti šį gamtos paminklą. Be to, iki 1957 metų, kol nebuvo atkastas Barstyčių akmuo, šis akmuo buvo didžiausias akmuo Lietuvoje.

Tai rapakivio (granito struktūrinė atmaina) luistas, ledynų atneštas prieš 20–14 tūkstančių metų iš Suomijos, per paskutinįjį (Nemuno) ledynmetį.

Nešė Puntuką ne tik ledynai, nešė jį ir velnias, norėdamas sudaužyti Anykščių bažnyčią… Tačiau gaidys užgiedojo, nelabasis paleido iš savo nagų Puntuką, ir „didumo kaip gryčios“ akmuo nukrito šilelin… Taip skaitome Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“. Kiti padavimai aiškina, kad ant šio akmens sudegintas lietuvių karžygys Puntukas, narsus karo vadas. Kai kuriuose legendiniuose pasakojimuose užsimenama, kad tasai Puntukas panorėjęs pagrobti šventąją ugnį saugojusią vaidilutę, net kėlęs ranką prieš krivį… Kadaise prie Puntuko akmens lapojo šventieji ąžuolai, kilo aukuro dūmai. Dar ir šiandien netoli akmens lapoja šventųjų ąžuolų palikuonys.

Dvaronys, Anykščių r.