Nida 1

Nida

Kuršių Nerija – nuostabus gamtos jėgų ir žmogaus rankų sukurtas kampelis, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytas 2000 m. Žavi yra visų keturių Neringos gyvenviečių – Nidos, Preilos, Pervalkos ir Juodkrantės architektūra – mėlynlangės etnografinės žvejų sodybos ir jų stilių perėmę šiuolaikiniai viešbučiai ir poilsio namai. O pagal senuosius kuršių žvejų receptus rūkyta žuvis ir ungurys – tikras gurmanų delikatesas.

Kuršių nerija – 98 km ilgio siauras smėlio pusiasalis (nuo 400 m iki 4 km pločio), skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros, iš kurio 50 km priklauso Lietuvos Respublikai. Kelionę pradėsime keldamiesi keltu į Smiltynę ar Alksnynę – arčiausiai Klaipėdos miesto esančias gyvenvietes. Smiltynės mišką pastaruoju metu nuniokojęs gaisras, todėl jis yra atželdinamas. Iš viso miškai sudaro apie 70 proc. visos Neringos sausumos, čia gausu retų žvėrių ir paukščių.

Trumpam stabtelsime Juodkrantėje – antrojoje pagal dydį Neringos miesto gyvenvietėje, išsidėsčiusioje Kuršių marių pakrantėje tarp aukštų parabolinių kopų. 1854 – 1855 m. „juodajame krante“ aptikta ir iškasta 2250 tonų gintaro, o 1882 m. surasta labai vertingų priešistorinių gintaro dirbinių. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Juodkrantė garsėjo kaip europinio lygio kurortas, apie ką liudija išlikusios medžio pjaustiniais dekoruotos vilos. Čia galima aplankyti XIX a. pabaigoje statytą Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia – įspūdingą gotikinio stiliaus pastatą, o šalimais įveikti ir Raganų kalno maršrutą su šmaikščiomis liaudies meistrų medžio skulptūromis.

Juodkrantės kraštovaizdžio draustinyje, šalia Garnių kalno įrengta apžvalgos aikštelė. Nuo jos atsiveria viena gražiausių nerijos panoramų – Pilkosios (Mirusios) kopos. Šalimais Garnių kalno – didžiausia garnių, o dabar ir kormoranų kolonijų šalyje. Pakeliui į Nidą, galima aplankyti ir Pervalką – mažiausią nerijos gyvenvietę, išsidėsčiusią 53 m. aukščio Skirpsto kalno kopos ir marių pašonėje bei įlankoje tarp Preilos ir Ožkų ragų įsikūrusią Preilą, šalia kurios dunkso vadinamoji Karvaičių kopa, po kurios smėliu palaidota Karvaičių kaimo gyvenvietė bei stovi paminklas žymiam krašto sūnui, teologijos profesoriui ir kalbininkui Liudvikui Rėzai.

Šiaurinėje Nidos dalyje, vadinamoje Skruzdynėje, ant Uošvės kalno pastatytame žvejų trobesį primenančiame name vasaras leido žymus vokiečių rašytojas, Nobelio premijos laureatas Tomas Manas. Ten, kur jis sukūrė romaną „Juozapas ir jo broliai“, dabar veikia memorialinė ekspozicija bei kultūros centras. Skruzdynėje galima aplankyti ir gotikinio stiliaus raudonų plytų Nidos evangelikų liuteronų bažnyčią bei šalimais įsikūrusias senąsias kapinaites su mediniais paminklais-krikštais, o arčiau centro Gintaro muziejų ir Neringos istorijos muziejų.

Nidos centras – žvejų sodybų ir šiuolaikiškų poilsio namų bei pramogų įstaigų derinys. Gyvenvietėje šiuo metu gyvena apie 1,5 tūkst. žmonių, tačiau kas vasarą čia atvyksta apie 50 tūkst. poilsiautojų. Prie marių yra uostas, valčių prieplauka, jachtų klubas. Tuo tarpu žengdami pakrante Parnidžio kopos link, galėsime aplankyti čia įsikūrusią Žvejo etnografinę sodybą.

Parnidžio kopa – viena populiariausių lankytinų vietų Nidos apylinkėse Ant Parnidžio kopos viršūnės įrengta apžvalgos aikštelė, kurioje pastatytas arch. R.Krištapavičiaus Saulės laikrodis. Jo stela puošta kalendorinių švenčių simboliais, nukopijuotais nuo XVII a. medinių runų kalendorių. Šiaurinėje Parnidžio kopos papėdėje plyti Tylos slėnis, o pietinėje draustinio dalyje, kopų vingio lomoje yra Mirties slėnis, nes čia 1870-1872m. veikė karo belaisvių prancūzų stovykla. Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje yra vieta, kur 1933m. buvo įkurta Aeroklubo sklandymo mokykla, kurios auklėtiniai XX a. pradžioje rungėsi su gretimoje Rasytėje įsikūrusios vokiečių sklandymo mokyklos būsimaisiais karo lakūnais – asais. Apie čia buvusią sklandytojų mokyklą ir aerodromą šiandien primena 1979m.pastatyta simbolinė angaro arka ir paminklinis akmuo.

Neringa – puiki vieta ir mėgstantiems judrų poilsį. Nida – buriuotojų, burlentininkų, jėgos aitvarų ir parasparnių mėgėjų rojus. O štai gurmanus belieka pakviesti stabtelėti prie kurios nors žvejos sodybos ar rūkyklos ir paragauti sterko kepsnio, žuvienės ar ungurienės, keptos ir karštai rūkytos Kuršmarių žuvies, ungurio šašlyko…..