Kelionės maršrutas pėsčiomis – Dubravos rezervatinė apyrubė 0

Maršruto atstumas

Apie 1.9 km.

Maršruto trukmė

Apie  2 val.

Orientacinė degalų kaina

–

Orientacinė lankomų objektų kaina

–

A. PIRMOJI STOTELĖ

Čia gausite bendrąją informaciją apie rezervatą ir jo istoriją.

B. ANTROJI STOTELĖ – REZERVATO PUŠYNAI

Dubravos rezervatinėje apyrubėje daugiausia ploto užima normalaus drėgnumo ir pelkiniai pušynai. Gryni pušynai rezervate auga tik aukštapelkėje, nes sausesnėse augavietėse visur esama eglių ir kitų rūšių medžių.
Aukščiausia išmatuota pušis yra 38 m aukščio. Storiausia pušis yra beveik 78 cm storio ir beveik 8m³ tūrio. Našiausiame rezervato pušyne yra sukaupta 460m³/ha medienos.

C. TREČIOJI STOTELĖ – SAUSUOLIAI IR VĖJAVARTOS

Rezervato virtėliai ir sausuoliai medžiai sudaro neatsiejamą eko sistemos dalį, ypač reikalingą naudingųjų miško vabzdžių vystymuisi ir miško bendrijų biologinei įvairovei palaikyti. Vėjavartų ir vėjalaužų visuomet pagausėja po didžiausio Saulės aktyvumo periodų.

D. KETVIRTOJI STOTELĖ – MIŠKŲ PAUKŠČIAI

Iš visų Lietuvoje perinčių ar sutinkamų paukščių miško aplinkai sąlyginai priskiriama virš 110 rūšių. Dubravos rezervate paukščių ir gyvūnų pageidaujama rami ir natūrali aplinka susidarė per paskutinius 45 metus., nutraukus ten aktyvią ūkinę veiklą ir išretėjus miškui dėl vėjavartų ir vabzdžių kenkėjų invazijų.

E. PENKTOJI STOTELĖ – EGLYNAI

Eglynai – vieni iš daugiausiai paplitusių medynų Lietuvoje. Jie užima 442 tūkst. ha, arba 23% Lietuvos miškų ploto. Eglė yra vidutiniškai reikli dirvožemio derlingumui medžių rūšis, todėl eglynų nerasime smėlynuose, pelkėse ir derlingiausių dirvožemių augavietėse. Aukščiausia išmatuota rezervato eglė yra 37,5 m. aukščio. Storiausia eglė yra net 74 cm storio ir 7m³ tūrio.

F. ŠEŠTOJI STOTELĖ – MIŠKŲ ŽVĖRYS

Didelė dalis iš 74 Lietuvoje sutinkamų žinduolių rūšių gyvena miško aplinkoje. Žvėrys, kaip ir paukščiai, turi savo teritorijas – iki keleto šimtų ar net tūkstančių hektarų. Žinduoliai Lietuvoje ir Dubravos girioje bei jos aplinkoje skirstomi pagal gausos kategorijas: išnykusios, prie išnykimo ribos, pažeidžiamos, retos, nenustatyta, atkurtos.
Dubravos girioje gausu stirnų, voverių, šernų, lapių, kiaunių, galima sutikti ir briedžių. Iš retų galite sutikti barsuką ar kanadinę audinę.

G. SEPTINTOJI STOTELĖ – PELKĖS

Pelkės – tai žemės sklypai, kuriuose viršutinį dirvožemio sluoksnį, ne plonesnį kaip 30 cm sudaro durpės. Pelkės užima apie 6% Lietuvos teritorijos ploto. Sausumos plotai, kuriuose yra plonesnis durpių sluoksnis, vadinami užpelkėjusiomis žemėmis. Visose pelkėse auga daug retų ir nykstančių augalų bendrijų. Deja, dėl melioracijos ir durpių gavybos per keletą paskutinių dešimtmečių buvo nusausinta daugiau kaip 70% visų šalies pelkių. Dubravos rezervate yra aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių, apaugusių mišku ir bemiškių plynių. Durpių storis siekia iki 1,5 m. gylio. Anksčiau bemiškių plotų buvo daugiau. Dabar, vykstant savaiminiam dirvožemio sausėjimui, pelkės apželia mišku.

H. AŠTUNTOJI STOTELĖ – POILSIAVIETĖ

Susipažinę su visomis gamtos grožybėmis ir praėję visą pažintinį taką rasite puikią poilsiavietę, kurioje galėsite prisėsti, pasimėgauti ramybe ar surengti pikniką.