Kuršių nerijos nacionalinis parkas 1

Kuršių nerijos nacionalinis parkas (26461 ha, iš jų 9761 ha sausuma, 4200 ha – Kuršių marios, 12500 ha – Baltijos jūra) labiausiai lankoma Lietuvos saugoma teritorija. Aukščiausių Šiaurės Europoje kopų grandinės, jūros ošimas ir smėlio šiurenimas, žuvimi kvepiančios kuršiškos trobos keliautoją lydi visoje nerijoje, kuri 2000 m. buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Siaura ir ilga smėlio juosta tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių pradėjo formuotis maždaug prieš 5 tūkst. metų iš vandens srovių sunešto ir vėjo perpustyto smėlio. Dabartinis nerijos kraštovaizdis – žmonių ir gamtos veiklos padarinys. XV-XVII a. iškirtus miškus, pajudėjo ir smėlio kopos, užnešusios kaimus. Nuo gamtos stichijos apsaugoti galėjo tik apgalvota žmogaus veikla. Prieš 200 metų pradėtas formuoti apsauginis kopagūbris, sodinami miškai.

Ši teritorija išsiskiria savitu kraštovaizdžiu, augalija

ir gyvūnija. Tai nerijos didysis kopagūbris, senosios parabolinės kopos ties Juodkrante, pilkosios kopos tarp Juodkrantės ir Pervalkos, pustomos Parnidžio ir Sklandytojų kopos, užpustyti senieji dirvožemiai,

taip pat pajūrio ir pamario palvės, kupstynės gamtiniai kompleksai, apsauginis pajūrio kopagūbris. Nerija pasižymi specifinėmis gamtinėmis buveinėmis, kurių apsauga Lietuva įpareigota rūpintis.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas įtrauktas į Europos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000. Čia siekiama išsaugoti būdingas ir retas augalų bei gyvūnų rūšis, kurios reikšmingos visos Europos biologinei įvairovei.

Turistams įdomus ir savitas kultūros paveldas – etnografinės žvejų sodybos, senosios XIX a.pab. – XXa. pr. vilos Nidos, Juodkrantės, Smiltynės gyvenvietėse, senosios Nidos kapinės, Nidos ir Juodkrantės evangelikų-liuteronų bažnyčios, būdingos medinės architektūros pastatai. Čia gimė Karaliaučiaus universiteto profesorius,

src=“http://www.travel.lt/ntisFiles/uploadedImages/kurenas_prie_kopu_G_Grazulevicius_1_200601623740.jpg“ align=“right“ height=“280″ width=“300″ />

poetas, tautosakos rinkėjas Liudvikas G.Rėza. XXa. pradžioje poilsiaudavo vokiečių kultūros ir meno įžymybės, o rašytojas Tomas Manas turėjo ir savo vilą.

Nida, Juodkrantė, Preila, Pervalka ir Smiltynė – senosios vasarvietės, pasižyminčios puikiais rekreaciniais ištekliais – smėlio paplūdimiais, švariu jūros vandeniu, saulėtais pušynais ir greta esančiomis gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis. Šiose gyvenvietėse gausu viešbučių, poilsio namų. Nakvynės paslaugas teikia ir vietiniai gyventojai. Kuršių marios ir Baltijos jūra sudaro puikias sąlygas buriavimui, mėgėjiškai žūklei. Nidoje, Juodkrantėje ir Smiltynėje įrengti jachtų uostai, Preiloje ir Pervalkoje – valčių prieplaukos.

Kasmet daug lankytojų pritraukia Lietuvos Jūrų muziejus-akvariumas ir Delfinariumas Smiltynėje, Vėtrungių muziejus-galerija Juodkrantėje, Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos muziejus, Žvejo etnografinė sodyba, Gintaro galerija-muziejus, Neringos istorijos muziejus bei Tomo Mano kultūros centras Nidoje.

Kuršių nerijoje nutiestas 50 km ilgio dviračių takas, kuris driekiasi per visą Kuršių neriją. Su Pilkųjų kopų kraštovaizdžiu nerijos lankytojai gali susipažinti apsilankę Naglių gamtos rezervato pažintiniame take (ilgis 1,2 km). Juodkrantės sengirėje įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas (ilgis 1,6 km), skirtas susipažinti su Kuršių nerijos medžiais, Nidos apylinkėse – Parnidžio pažintinis takas (ilgis 1,8 km). Netoli Juodkrantės paukščių mylėtojai gali stebėti pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų gyvenimą. Čia didžiausia Lietuvoje šių paukščių perimvietė. Regyklos, iš kurių atsiveria puikūs Kuršių nerijos bei Baltijos jūros ar Kuršių marių vaizdai, įrengtos ant Avikalno, Pilkosiose kopose Naglių rezervate, ant Parnidžio kopos.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos adresas:
Smiltynės pl. 18, LT-93100 Klaipėda Tel./faksas.: 8 46 391113 El. p.: infonida@nerija.lt Adresas internete: http://www.nerija.lt

Lankytojų centras Smiltynėje
Smiltynės pl. 11, LT-93100 Klaipėda Tel./faksas.: 8 46 402257 El. p.: info@nerija.lt

Lankytojų centras Nidoje
Naglių g.8, LT – 93123 , Neringa Tel./faksas: 8 469 51256 El.p.: infonida@nerija.lt