Juodoji tvirtovė Baltijos jūros pakrantėje 5

Einant Baltijos pakrante Girulių kryptimi ant jūros kranto išvysite masyvų betoninį statinį. Tai Juodąja tvirtove vadinami, vokiečių betoniniai įtvirtinimai, statyti 1939m. Čia stovėjo pabūklai, buvo gyvenamosios patalpos, maisto sandėliai. Statinys, iškilęs virš žemės daugiau kaip 5 metrus, mena praeitį, kuomet Klaipėdos uostas buvo vokiečių tvirtovė, miestą juosė triguba gynybos sistema, pajūryje ir lanku aplink Klaipėdą įrengtas gelžbetoninių baterijų žiedas, o pačioje Klaipėdoje – tunelių ir slėptuvių sistema. Apie šią tvirtovę plačiau pasakoja senesnio amžiaus Girulių gyventojai.

Pas mus tokio tipo statiniai niekaip nepanaudojami, tuo tarpu Europoje panašiuose kariniuose statiniuose sėkmingai steigiamos kultūrinės įstaigos bei muziejai, ir jie „uždirba“ pinigus.

Kitas didesnis Antrojo pasaulinio karo gynybinių įtvirtinimų kompleksas yra Smiltynėje. Kelio Smiltynė – Nida 4-ajame kilometre į minėtuosius hitlerininkų fortus veda senas vokiečių nutiestas betoninis kelias. Beveik Kuršių marių pakrantėje, ties Kiaulės nugara, mišku apjuostoje pievoje Antrojo pasaulinio karo pradžioje čia buvo pastatyti priešlėktuvinės gynybos įtvirtinimai, kurie išliko iki šių dienų.
Palyginti mažoje teritorijoje vienas nuo kito nedideliu atstumu pastatyti 5 atskiri statiniai. Kiekvienas iš šių fortų po žeme sujungti bunkeriais, skirtais kariams apsisaugoti nuo priešo ugnies. Bunkerius dažnai apsemia lietaus vanduo, todėl neretai į šias patalpas patekti gana sudėtinga.
Ši požeminė įtvirtinimų komplekso dalis suskirstyta atskiromis patalpomis, pritaikytomis taip pat ir kariškių buitinėms reikmėms. Tebėra išlikusi patalpa, kurioje buvo įrengtos dušo kabinos, tualetai, kriauklės. Požemiuose vis dar kabo seni laidai, puikiai išsilaikiusios ventiliacijos angos, ant sienų matyti apsitrynę vokiški užrašai.
Nors šie statiniai puikiai išsilaikę, šioje vietovėje netrūksta įrodymų, kad kariniai veiksmai čia vyko. Vietomis galingi betoniniai įtvirtinimai yra apgadinti, šalia šio fortifikacinių įrenginių komplekso matyti žole užžėlusios aviacinių bombų išmuštos duobės.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kolokšanskis prisipažino net nežinantis, kam šie įrenginiai priklauso.
„Mes į minėtus fortus nepretenduojam, lietuvių pasieniečiai į juos taip pat neturi jokių pretenzijų. Tie statiniai turbūt net neturi konkretaus savininko. Todėl galima sakyti, kad gynybiniai įtvirtinimai yra palikti likimo valiai“, – teigė pavaduotojas.