Kelionės maršrutas automobiliu: Kėdainiai – Ruoščiai – Dotnuva – Akademija – Krakės – Skinderiškis – Pilsupio piliakalnis – Angiriai – Josvainiai 0

Maršruto atstumas

Apie 38 km. (Priklausomai nuo Jūsų išvykos pradžios taško)

Maršruto trukmė

Apie 1 val. 15 min. ( Neskaitant stotelėse praleisto laiko)

Orientacinė degalų kaina

Apie 25 Lt.

Orientacinė lankomų objektų kaina

–

A. GEOGRAFINIS LIETUVOS VIDURYS

1995 metais nustatytas geografinis Lietuvos vidurys. Pripažinta, jog jis yra būtent Ruoščiuose. Tokią svarbią vietą buvo būtina įamžinti ir pažymėti, taigi pagal architekto Vytauto Kundroto projektą buvo atgabenti du akmenys, simbolizuojantys Žemaitiją ir Aukštaitiją. 2009 m. buvo įrengtas dabartinis ženklas, kuris simbolizuoja šalies geografinio vidurio ryšį su kosmosu, lentelėje iškaltos šalies geografinio vidurio koordinatės. Šalia esančiame parkelyje žaliuoja ąžuoliukai, galite pasigrožėti įvairiomis skulptūromis.

B. VIEŠPATIES APREIŠKIMO ŠVČ. MERGELĖI MARIJAI BAŽNYČIOS IR VIENUOLYNO ANSAMBLIS

Bažnyčia – baroko-klasicizmo stiliaus. Vertinantys bažnytinį meną čia ras vertingų paveikslų, altorių, skulptūrų. Vienuolyne galėsite apžiūrėti Tėvo Stanislovo celę, čia saugomi jo daiktai bei įrašai. Vienuolyno pastate saugomos ir eksponuojamos liturginių  rūbų ir maldynų kolekcijos.

C. DOTNUVOS DVARAS

Pirmoje XIX a. pusėje Dotnuvos dvaras priklausė grafams Chrapovickiams, kurie jį puikiai sutvarkė. Čia ne kartą viešėjo caras Aleksandras I su žmona Jekaterina. Greta parko Jūsų laukia vertingą dendrologiją kolekciją sukaupęs parkas, rūmai. Parke palaidotas buvęs dvaro savininkas grafas Kreicas, čia rasite paminklų žemės ūkio mokslininkams bei Klaipėdos krašto vaduotojams.

D. OŽAKMENIS

Dirbamame lauke, apie 0,8 km nuo kelio, Mantviliškis-Dotnuva, jaukiai įsikūręs akmuo, vietinių įmantriai vadinamas ,,Ožakmeniu“. Akmuo rusvos spalvos, smailėjantis į viršų, vakariniame jo šone yra 4 duobutės, primenančios gyvulių pėdas.

E. ŠV. APAŠTALO EVANGELISTO  MATO BAŽNYČIA

F. SKINDERIŠKIO DENDROLOGIJOS PARKAS

Negalite neaplankyti šio parko, kuris ypatingai nuostabus rudenį, kai paruduoja klevai – jų čia auga apie 60 rūšių. Pavasarį žydi magnolijos. Parką 1971 m. įkūrė Kęstutis Kaltenis. Parko teritorija – apie 123 ha, jame auga 1400 rūšių, porūšių ir formų augalų. Augalai auga pagal geografinius arealus: Europos, Sibiro, Kaukazo, Vidurinės Azijos, Kinijos-Japonijos, Šiaurės Amerikos rytų ir Šiaurės Amerikos vakarų. Parko reljefas išraiškingas, jį puošia daugybė ledynmečio riedulių. Kraštovaizdį praturtina Šušvės upės vingis. Centrinė parko vieta skirta susibūrimams – čia lankytojų patogumui įrengti stalai, suolai, estrada, laužavietė.

G. PILSUPIŲ PILIAKALNIS IR ATODANGA

Piliakalnis nėra paprastai prieinamas iki jo reikės paėjėti pro gyventojų namus, tačiau vaizdas, kuris nuo jo atsiveria, garantuotai vertas tiek, Jūsų brangaus laiko, tiek pastangų. Šušvės kranto atodanga, – tai respublikinės reikšmės paminklas. Liksite sužavėti Lietuviškos gamtos grožio!