Kelionės maršrutas pėsčiomis ar dviračiu: Kauno centras – svarbiausi objektai 0

Maršruto atstumas

Apie 11 km.

Maršruto trukmė

Apie 3 val.  ( Neskaitant stotelėse praleisto laiko)

Orientacinė degalų kaina

–

Orientacinė lankomų objektų kaina

Apie 30 Lt.

A. KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA

Pradėkime kelionę nuo vieno iš seniausių miesto istornių priemiesčių – Žaliakalnio. Dabar tai prestižinis miesto rajonas, žavintis savo unikalia architektūros ir gamtos sąveika. Čia ant kalno stovi ir didingoji Kauno paminklinė Kristaus prisikėlimo bažnyčia.  Pabaltijo šalyse didžiausi bazilikinė bažnyčia buvo statoma, kaip paminklas ir padėka Dievui už 1918 metais atgautą laisvę, tačiau dar nebaigus statybų Lietuva vėl pateko į nelaisvę. Sovietinei valdžiai atėmus iš tikinčiųjų bažnyčią, jos patalpose buvo įkurdinta gamykla. Ir tik 1990 metais tikintieji vėl galėjo grįžti į maldos namus. Šiuo metu visi norintys turi galimybę pakilti ant bažnyčios terasos ir iš ten pasigrožėti nuostabiomis miesto panoramomis.

B. KAUNO FUNIKULIERIAI. ŽALIAKALNIS

Lietuva nuo seno turi įdomią transporto priemonę – tai funikulierius. Kaune įrengti netgi du. Vienas iš jų įkurtas visiškai netoli mūsų maršruto pradžios taško.Jis pastatytas 1931 metais. Tai vienas seniausių keltuvų Europoje, pirmas ir seniausias toks įrenginys Lietuvoje. Šiuo metu jis paskelbtas respublikinės reikšmės kultūros vertybe, turinčia istorinę, technologinę ir architektūrinę vertę bei įtrauktas į kultūros paminklų sąrašą. Jo dėka Žaliakalnis turi jungtį su naujamiesčiu. Viršutinėje stotelėje prie funikulieriaus yra patalpos, kuriose kas mėnesį atnaujinama meninė fotografijos paroda. Pats funikulierius restauruotas ir atkurtas išlaikant autentišką estetiką, taigi įėję vidun pamiršite, jog gyvename XXI amžiuje.

A. KAUNO ŠV. ARKANGELO MYKOLO (ĮGULOS) BAŽNYČIA

Šis prieštaringai vertinamas objektas puikiai pažįstamas Kauniečiams, gal netgi per daug – keista žmogaus savybė domėtis dalykais, kurie yra nepasiekiami, tolimi, tačiau neatkreipti dėmesio į tuos, kuriuos pastebime kiekvieną dieną, tačiau priimame juos kaip savaime suprantamus. Įrengus Kauno tvirtovės gynybinius fortus, 1888–1891 m. miesto centre (Naujamiestyje), dabartinėse Gedimino, Kęstučio, K. Donelaičio gatvėse, iškilo ištisas kompleksas administracinių tvirtovės pastatų. Projekto autorius ir statybos darbų vykdytojas – karo inžinierius, papulkininkis Konstantinas Limarenka. 1890 m. lapkričio 10 d. Peterburgo architekto akademiko D. Grimo pakoreguotą projektą patvirtino Rusijos caras Aleksandras III.Bažnyčia išgyveno pasaulinius karus ir buvo tapusi politinių žaidimų įrankiu, tačiau išlaikė savo didybę ir iki šiol stovėdama specialiai sukurtoje aikštėje yra vienas svarbiausių miesto urbanistinių akcentų

L. MYKOLO ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA

Galerija pastatyta 1989 m. menininko kolekcininko Mykolo Žilinsko garbei. Jis daug prisidėjo kaupiant savo surinktomis kolekcijomis prie Lietuvos meno rinkinių. Čia galėsite rasti vertingiausius Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus užsienio dailės rinkinius,daug Europos taikomosios dailės darbų, Baltijos šalių tapybos darbų ir skulptūrų, Senosios Egipto dailės, porceliano dirbinių ir senųjų gobelenų, bei kitų vertingų eksponatų. Taip pat patrauks akį ir įdomi ekspozicija, skirta vyrui ir moteriai. Muziejus netgi siūlo apžiūrėti parodą neregiams ir silpnaregiams, pavadintą „Muziejus neregiui“. Be visų ekspozicijų muziejuje vykdoma kultūrinė, šviečiamoji, edukacinė programos bei dailės studijos vaikams.

M. LAISVĖS ALĖJA

Laisvės alėja laikoma populiariausia ir žymiausia Kauno miesto gatve. Gatvė iš abiejų pusių apsupta jaukiomis kavinėmis, parduotuvėmis, teatrais, universitetais. Tai pėsčiųjų gatvė, kuri, vargu, ar gali būti neaplankyta lankantis Kaune. Gatvė driekiasi nuo senamiesčio išilgai naujamiesčio rajono, todėl visada yra gyva ir knibžda miesto gyventojų aktyvumu. Vienas žymesnių objektų įrengtas beveik per vidurį šios gatvės – fontanas, kuris kiekvieną vasarą yra atgaivinamas ir vėsina Kauniečius. Aplink fontaną susibūrę kiti žymūs pastatai: Metropolis, Pieno baras, ir dabar jau beveik visiškai nugriautas Merkurijaus pastatas. Taip pat netoliese išvysite ir pirmąją Lietuvos estrados atristo atminimui sukurtą skulptūrą Danieliui Dolskiui.Šioje gatvėje buvo vykdomas projektas „Laisvės alėja= skulptūrų galerija“, po kurios įgyvendinimo gatvėje apstu įvairiausių skulptūrų, kurios itin pagyviną miesto dvasią menine raiška. Bendras gatvės ilgis – 1,7 km. Gatvė buvo suformuota XIX a. siekiant sujungti senąją ir naująją miesto dalis. Kadangi gatvė yra skirta tik pėsčiųjų eismui, joje gausu medinių suoliukų bei išilgai visą gatvę driekiasi lapuočių alėja.

N. KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS

Šis teatras buvo įkurtas dabartiniame pastate 1940 m. Iki šiol čia rengiami pasirodymai, statomos operos,operetės ir spektakliai tiek suaugusiems tiek vaikams. Priešais teatro rūmus, nukreiptus Laisvės alėjos link, yra įkurtas sodelis, kuriame galima išvysti paminklus garsiems kompozitoriams Mikui Petrauskui, Česlovui Sasnauskui, Juozui Gruodžiui, Kiprui Petrauskui bei Stasiui Šimkui. Sodelis ribojasi su išlikusia miesto sienos dalimi bei bokšto liekanomis, kurie buvo pastatyti 1670-1680 m.

O. VILNIAUS GATVĖ

Ši gatvė yra senamiestyje ir laikoma viena gražiausių Kauno senosios dalies gatvių, jungianti senąjį ir naująjį miestą. Daugelis šioje gatvėje stovinčių pastatų yra statyti net XVI a. Kai kurie iš jų yra rekonstruoti. Gatve einant link Rotušės aikštės galima išvysti unikalias telefonų būdeles. Gatvė yra skirta pėsčiųjų eismui, grįsta akmenimis. Visais metų laikais čia gausu miestiečių bei įvairių renginių.

P.ISTORINĖ  LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTŪRA

Šie rūmai buvo pastatyti 1846 m., kurie sulaukė rekonstrukcijos jau 2003 m. Dabartiniu laikotarpiu rūmai yra atviri lankytojams kaip Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejaus padalinys. Rūmų sodelyje garbingai stovi trijų tarpukario prezidentų skulptūros: A. Smetonos, K.Grinio ir A. Stulginskio.

R. ARKIKATEDRA BAZILIKA

Ši bažnyčia išsiskiria unikaliu stiliumi – tai vienintelė gotikos stiliaus bazilikinė bažnyčia. Kelis kartus ji buvo rekonstruota, po atliktų darbų ji įgavo ir renesanso bei baroko bruožų. Katedroje išvysite net 9 altorius, bei zakristiją, perdengtą krištoliniais skliautais. Petinėje pusėje yra palaidotas Jonas Mačiulis-Maironis. Taip pat čia palaidotas ir Lietuvos kardinolas Vincentas Sladkevičius.

S. ROTUŠĖS AIKŠTĖ

Rotušės statymo pradžia buvo 1542 m. gotikos stiliumi. Rotušė 1824 m. buvo paverstaa į provoslavų cerkvę, vėliau artilerijos šaudmenų sandėliu, o 1836 m. pakeleivine Rusijos carų rezidencija. Bėgant metams čia buvo įsteigtas Kauno miesto klubas, rusų klubas, ugniagesių būstinė, rusų teatras, miesto savivaldybė. 1944-1951 m. čia buvo miesto archyvas, o 1951-1965 m. Kauno Politechnikos instituto statybos fakultetas. O galiausiai – 1973 m. Rotušė pritaikyta Santuokų rūmams. Šiuo metu Rotušėje vyksta ne tik santuokų registracijos, bet ir garbingų svečių priėmimas, sutarčių pasirašymas, oficialūs renginiai. Rotušė stovi senamiesčio širdyje – pagrindinėje aikštėje ir yra gausiai apsupta žmonių visais metų laikais.

T. KAUNO PILIS

Kauno pilis pastatyta XV a. Laikoma seniausi amūrine pilimi Lietuvoje. Dviguba siena buvo išmūryta net XIII a. 1362 m. kryžiuočių užpilta pilis buvo nugriauta, tuomet 1368 m. buvo pastatyta Antroji pilis bei buvo pritaikyta gynybai nuo paraku šaunamo ginklo. Dabartinės pilies liekanos – uždaras kiemas, dalis rytinės sienos su vartų arka, bei rytinės ir vakarinės sienos kontūrai. Taip pat galime išvysti ir likusį bokštą. Rekonstruojant, viduje buvo atstatytos medinės perdangos. Kauno pilis laikoma respublikinės reikšmės architektūros paminklu. Šiuo metu ji yra rekonstruojama. Kasmet aplink pilį yra rengiami įviairiausi renginiai, tokie kaip „Kauno operetės“ festivalis, istoriniai spektakliai, miesto šventės.

U. SANTAKO SPARKAS

Nemuno ir neries santaka –  tai taip pat vienas išskirtiniausių Kauno miesto elementų. Šis parkas tai net  12,69 ha ploto užimanti žalioji zona, greta kurios įsikūrę tokie svarbūs miesto objektai, kaip Kauno pilis, Šv. Jurgio bažnyčia su Bernardinų vienuolyno ansambliu, popiežiaus kalnelis su aikšte, kurioje kalbą sakė pats popiežius Jonas Paulius II. Nepatingėję stabtelti akimirkai, pamėginkite neiti iki nepaprastos vietos – sausumos ruoželio ties kuriuo dvi upės susilieja į vieną ir pajauskite tą keistą ore tvyrančią energiją. Gamta – tai didelis stebuklas.

V. VYTAUTO DIDŽIOJO BAŽNYČIA

Pastatyta XV a., laikoma vienu pirmųjų gotikinio stiliaus kūrinių. Napoleono karų laikotarpiu joje buvo įsteigtos amunicijos kareivinės, o 1845-1953 m. čia veikė Ortodoksų katedra. Požemiuose palaidotas rašytojas kanauninkas J. Tumas – Vaižgantas.

Z. ALEKSOTO FUNIKULIERIUS

Funikulierius jungia senąją miesto dalį su Aleksoto kalno šlaitais. Pakilus yra įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria graži miesto panorama bei abi miesto pagrindinės dalys: senamiestis ir naujamiestis.

X. KAUNO NEMUNO SALA

Žinios apie Kauno Nemuno salą fiksuojamos jau seniausiuose istoriniuose šaltiniuose. Iki  1917 metų ji nebuvo užstatyta. Vėliau čia įrengtas žiemos uostas turėjęs apsaugoti laivus nuo ledonešio. Ties Karmelitų bažnyčia siaura upės prataka nuo Nemuno buvo atskirta žemės pylimu. Iš pratakos susidarė apie 70 m pločio vandens kanalas-įlanka. Iš geležinkelio stoties palei Nemuno krantą atvesta geležinkelio atšaka į susidariusį pusiasalį. Žiemos uostas tapo patogia garlaivių ir baidokų žiemojimo vieta.1935 m. įrengtas krantinės ruožas nuo S. Daukanto iki I. Kanto gatvės. 1936 m. netoli salos, prie Geležinkelio tilto, atidaryta keleivinė prieplauka, nors naudotasi ir senąja prieplauka prie Vytauto bažnyčios. Pietrytinėje salos dalyje veikė paplūdimys ir viena oficialių miesto maudyklų. Nemuno saloje įsikūrė Lietuvos jachtklubas (1921 m.), plaukimo sporto centras. Vakariniame salos kampe įrengtas atskirtas nuo Nemuno plaukimo baseinas. Nuo kranto į salą kursavo keltas. Vėliau žiemos uostą iškėlus į Vilijampolę, sovietmečiu buvo pradėti rengti grandioziniai planai salos sutvarkymui, siekiant ją paversti miesto pramogų zona. Deja, tuo metu jie nebuvo įgyvendinti. Tačiau 2008 metais saloje prasidėjo naujosios „Žalgirio“ arenos statybos, o jau 2011 metais jos durys buvo atvertos visuomenei ištroškusiai pramogų. Atliekant statybos darbus buvo sutvarkytas ir salos kanalas. Taigi važiuodami nepamirškite pasigrožėti unikaliu gamtos dariniu miesto centre.

W. KARO MUZIEJAUS KIEMELIS

Kiemelis žymus daugybe paminklinių biustų garsiems Lietuvos politikams ir rašytojams bei degančia Amžinąją ugnimi. Taip pat šalia jos stovi mediniai kryžiai žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę, bei garsiosios skulptūros Sėjėjo, Knygnešio bei Verpėjos. Vakarinėje sodelio dalyje išvysite Laisvės paminklą, pastatytą 1982 m., vėliau Stalino rėžimo metu nugriautą, bet vėl atstatytą 1989 m. Vaikščiojant po kiemelį, rytinėje dalyje pamatysite atvirame lauke skambantį muzikos instrumentą – Kauno karilioną, įrengtą 1937 m. Karilionas susideda iš 35 varpų, kurie vėliau buvo papildyti dar 14 varpų, iš kurių vienas didysis varpas yra Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus ir jo žmonos Almos. Pirmieji karilionieriai – Viktoras ir Giedrius Kuprevičiai, kurie pradėjo koncertuoti jau nuo 1956 m. Šiomis dienomis taip pat galima klausytis Kauno kariliono muzikos Vytauto Didžiojo muziejaus kiemelyje ištisus metus savaitgaliais.