Aušros vartai 0

Vienas iš Vilniaus miesto simbolių – Aušros Vartai, pirmą kartą paminėti 1514 metais. Šiandien Aušros Vartai daugumai žmonių asocijuojasi su maldos namais. Tačiau prieš kelis šimtmečius, išgirdę Aušros Vartų vardą, vilniečiai pirmiausia pagalvotų apie miesto gynybinę sieną. Vilniaus miesto gynybinė siena pastatyta 16 amžiuje, siekiant apsisaugoti nuo didėjančios Krymo totorių grėsmės. Gynybinė siena buvo trijų kilometrų ilgio ir turėjo dešimt vartų. Aušros Vartai – vieninteliai išlikę iš dešimties. Apie gynybinę statinio funkciją primena išorinėje vartų pusėje iki šiol gerai matomos šaudymo angos.
Pradžioje šie vartai vadinti Medininkų vartais, nes pro juos vedė kelias į Medininkus. Gali būti, kad dabartinis pavadinimas kilęs nuo Aštriųjų vartų. Mat jie stovi miesto pakraštyje, kuris anuomet vadintas Aštriuoju. Kita vardo kilmės versija teigia, kad vartai yra Rytų pusėje, kur brėkšta Aušra. Be to, ir Mergelė Marija būdavo vadinama Aušros žvaigžde. Iš čia ir Aušros Vartai…
Pirmajame Aušros Vartų aukšte buvo įvažiavimas su pakeliamu tiltu per gynybinį griovį. 17-ame amžiuje prie Aušros Vartų buvo pastatyta atskira medinė koplyčia ir į ją perkeltas stebuklingasis švenčiausios mergelės Marijos paveikslas. Tai vienas žymiausių renesanso tapybos kūrinių Lietuvoje, dar vadinamas Aušros Vartų Madona arba Vilniaus Madona. Paveikslas nutapytas specialiai šiai koplyčiai pagal Nyderlandų dailininko Martino de Voso pavyzdį. Spėjama, kad paveikslą buvo užsakęs miesto magistratas. 18 amžiuje paveikslą auksu padengė nežinomas auksakalys. Jau daugiau negu tris šimtus metų Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas garsėja stebuklingomis galiomis. Vilniaus Aušros Vartų koplyčioje ant sienų kabo maždaug 8000 sidabrinių votų. Votas – tai asmeninės padėkos, įžado arba prašymo ženklas, dedamas maldos vietoje, prašant dieviškųjų jėgų pagalbos.
Dabartinę vėlyvojo klasicizmo išvaizdą Aušros Vartų koplyčia įgavo 19-ame amžiuje, po rekonstrukcijos.