Kauno pilis 0

Šiandien Kauno Pilyje veikia Kauno regiono turizmo informacijos centras. Kauno pilyje nuolat vyksta parodos, teikiama turistinė informacija. Taip pat galima įsigyti įvairių suvenyrų.

Vietoje, kurioje stovi pilis, jau IV-V amžiais būta gyvenvietės, sutvirtintos medžio ir molio gynybiniais įrenginiais. XIII amžiuje pastatyta pirmoji Kauno pilis – vienas svarbiausių lietuvių kovos prieš kryžiuočius atsparos punktų. Tai seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Piliavietėje tuo metu buvo kalva, aukštėjanti link Nėries. Upė tekėjo šiauriau negu dabar. Pilį sudarė nedidelis, apie 0.5 ha ploto, keturkampis kiemas, aptvertas gynybine siena. Aptvara, sumūryta XIIIa. Pabaigoje, buvo 2.0 – 2.2 m storio, 12-13 m aukščio, su 3 – 4 m pakeltais nuo žemės vartais rytinėje pusėje. Iš lauko pasieniais buvo supiltas apie 2.5 m aukščio pylimėlis, už jo iškasta fosa. Jos dugne , 18 – 30 m atstumu nuo kiemo aptvaros stovėjo 1.3 – 2.0 m storio, 10 – 11 m aukščio priešpilio siena. Ji dar ankstesnė už kiemo aptvarą, pastatyta XIIIa. viduryje. Abiejų sienų viršuje buvo šaudymo angos, vidinėje pusėje – medinės šaulių galerijos. Sienos buvo sumūrytos iš akmenų, siūlės prikamšytos mažų akmenėlių ir skaldos. Kiemo aptvaros išorėje buvo 2 m pločio plytų apdailos juosta. Plytomis apmūryti ir angokraščiai. Sienų paviršių, išskyrus plytų juostą, dengė baltas kalkių glaistas. Kauno pilis buvo vienintelė Lietuvoje su dviguba aptvara. Jos kieme stovėjo medinių gyvenamųjų ir ūkinių pastatų.

1362 metais po trijų savaičių apsiausties kryžiuočiai pilį sugriovė. Iki 1368 metų buvo sumūryta Antroji pilis, pritaikyta gynybai nuo paraku šaunamo ginklo. Antrosios pilies mūre daug plytų, ypač pietryčių bokšto išorėje. Sienų kiaute taisyklingai keitėsi plytų ir akmenų eilės. Vidus užpildytas mažesniais akmenimis ir plytų nuolaužomis. Apačioje išilgai sienų įmūrytos ąžuolinės sijos.

XVI a. antrojoje pusėje pilis dar sustiprinta : pietryčių kampe, fosoje sumūryta bastėja pilies prieigų flanginei gynybai.

Šiuo metu pilies liekanos – tai pusiau uždaras kiemas, kurį riboja 2 – 3 m aukščio pietinė siena, nedidelis rytinės sienos fragmentas su vartų arka ir iš dalies pažymėti rytinės bei vakarinės sienų kontūrai. Pietvakarių kampe išliko kvadratinio bokšto apačia, o pietryčių – apskritas, iki ketvirtojo aukšto atkurtas bokštas. Kieme yra įėjimas į bokšto pirmąjį aukštą. Viduje atstatytos medinės perdangos, viršus uždengtas plokščiu gelžbetoniniu stogu. Sienų išorė lygi, netaisyklingai įsiterpia keletas arkinių angų.

Kauno pilis yra gotikinis gynybinis statinys, kuriame pakartotas Antrosios aptvarinės pilies planas. Konservuotos pilies liekanos byloja apie jos pirmykštę erdvinę struktūrą, statybos techniką, formas, teikia svarbių dokumentų XIII – XVI amžių Lietuvos architektūros raidai pažinti, yra respublikinės reikšmės architektūros paminklas.

Netoli Kauno pilies nuo seno stovi lietuvių seno tikėjimo dievo Perkūno statula. Rankose Perkūno šonuose galime išvysti pavaizduotą seniausią lietuvių liaudies stygini muzikos instrumentą – kankles.

Pilį rasite:
Kauno pilis, Pilies g.17, Kaunas, tel.(+370-37) 323436, fax. (+370-37) 423678