Kelionės maršrutas automobiliu: Šilėnai – Naujosios Rėvos piliakalnis 0

Maršruto atstumas

Apie  km.

Maršruto trukmė

Apie  min. ( Neskaitant stotelėse praleisto laiko)

Orentacinė degalų kaina

Apie  Lt.

Orentacinė lankomų objektų kaina

Apie…

A. ŠILĖNŲ KAIMAS

Šilėnai istorijos šaltiniuose minimi nuo 1500 m. Įdomi šio kaimo gatvinė struktūra ir senųjų sodybų architektūra. Šilėnų kaimas – vienintelis parko teritorijoje esantis etnokultūrinis draustinis.

B. ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS BAŽNYČIA

Yra išlikę pasakojimų, kad Šilėnų piemenys, ganydami gyvulius, radę ant karklo pakibusį Nerimi atplaukusį Švč. Trejybės paveikslą. Žmonės paveikslą išvežę į Sudervės bažnyčią, bet jis vis sugrįždavęs. Žmonės tai palaikę Dievo ženklu ir nutarę pastatyti Šilėnuose bažnyčią. 1725 m. pastatyta medinė Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, vėliau keletą kartų atnaujinta,  išliko iki mūsų dienų. Bažnyčioje yra keletas vertingų paveikslų. Seniausias – jau minėtas Švč. Trejybės paveikslas, nutapytas XVI–XVIII a.

C. MITOLOGINIS ŠALTINIS

Senieji Vilniaus apylinkių gyventojai gerbė šaltinius, tekančius iš vakarų saulės link (rytų ar pietų kryptimi). Kaip saulėlydis rodo kelią iš gyvenimo į mirtį, taip saulėtekis simbolizuoja atgimimą, kurio išraiška ir yra į rytus tekantys vandenys. Tokį vandenį žmonės naudojo gydymui ir užkalbėjimui. Nuo seno žmonės pasakoja legendas ir padavimus apie stebuklingą gydomąjį Šilėnų šaltinio vandenį – jis esą gydo žaizdas, išnirimus, skaudančius dantis. Šaltinio vandens kokybė yra žymiai aukštesnė už geriamajam vandeniui taikomas normas.

D. SVILIŠKIŲ KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIO REGYKLA

Nuo jos atsiveria puiki Neries slėnio panorama. Galima pamatyti kitame Neries krante stūksančią Rykantų bažnyčią bei Stirnių piliakalnį.

E. AKIES ŠALTINIS

Šaltinio vandeniu buvo gydomos akys, jis naudotas užkalbėjimams. Pasakojama, kad kadaise šiame šaltinyje nuskendo jautis, kuris po to išplaukęs Neryje. Kitas padavimas sako, kad šaltinyje nuskendusio jaučio akis vėliau išplaukusi į paviršių. Iš čia ir kilęs pavadinimas.

F. NAUJOSIOS RĖVOS PILIAKALNIS

Naujosios Rėvos piliakalnyje žmonės, siekdami apsiginti nuo priešų,  apsigyveno II tūkstantmečio pradžioje. Piliakalnis įrengtas aukštame Neries pakrantės iškyšulyje. Iš pietų jį juosia Neris, o iš rytų ir vakarų – dvi šaltiniuotos daubos. Išlikusi piliakalnio aikštelė nuo greta esančių aukštumų atskirta 6 m gylio grioviu ir kūgio formos pylimu. kalne yra nuskendusi bažnyčia. Žmonės esą rasdavo ant kalno šlaitų ratu išmintus takus ir matydavo tais takais einančias procesijas, girdėdavo iš po žemių sklindantį varpų skambesį.Nuo piliakalnio atsiveria nepakartojamas Sviliškių kraštovaizdžio draustinio vaizdas.

D. EVANGELIKŲ REFORMATŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIAI

Deltuvos miestelio vardu vadinama vietovė nuo 1560 m., garsėjanti medine Švč. Trejybės bažnyčia, vienos pirmųjų Lietuvoje evangelikų reformatų šventovės griuvėsiais, istorine Deltuvos mūšio vieta. Pirmoji bažnyčia Deltuvoje iškilo 1444 m., o nuo XVI a. iki 1627 m. ją buvo pasisavinę evangelikai reformatai. Dabartinė matoma Švč. Trejybės bažnčia iškilo 1872 m., šalia pastatyta varpinė ir 1930 m. pastatytas daugiaaukštis stogastulpis, paskelbtas kultūros paveldo objektu. Buvusios reformatų evangelikų bažnyčios griuvėsiai liudija apie jos didingumą. Tiksli pastatymo data nėra žinoma, tik išsiaiškinta, jog XIX a. bažnyčia buvo paversta sandėliu , o Antrojo pasaulinio karo metu buvo susprogdinta vokiečių.