A. ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ŠEIMOS KARALIENĖS BAŽNYČIA
|
|
Bažnyčia buvo pastatyta 2007 m. Šiuolaikiškos architektūros statinys buvo suprojektuotas architektų komandos M. Šaliamoro, J. Balkevičiaus ir A. Burbos. Bažnyčia yra netradicinės formos, primenanti laivą. Tai didingas bebokštis statinys, traukiantis akį.
|
B. PABRADĖS SMUKLĖ
|
|
Pabradės smuklė – kultūros paveldo objektas, pastatytas dar XVIII a. Pastatas atstovauja baroko laikotarpį.Pastatas yra U raidės formos, su rūsiu ir pusiau uždaru kiemu. Pastato išorė kukli, primena gyvenamąjį namą. Smuklė buvo pastatyta grafų Tyzenhauzų pageidavimu, vėliau priklausė grafams Tiškevičiams.
|
C. PILKAPYNAS
|
|
Pilkapynas, esantis Naujo Strūnaičio kaime, yra priskirtas kultūros paveldo objektams. Pilkapyno plotas – 2,75 ha. Šiame miškingame plote rasta 14 pilkapių (senovės baltų laidojimo vietų) išsidėsčiusių vienas nuo kito 10-50 m atstumu.
|
D. VANDENS MALŪNAS
|
|
Vandens malūnas mena K.Maslovskio laikus. Tai dviejų aukštų plytų mūro statinys. Malūnas pastatytas 1847 m. architekto K. Gregotavičiaus. Išsiskiria savo unikaliu langų dekoru. Pastatas paskelbtas kultūros paveldo objektu, o dabar priklauso kaimo bendruomenei.
|
E. SENASIS STRŲNAITIS – ETNOGRAFINIS KAIMAS
|
|
Greta Naujo Strūnaičio rasite ir Seną Strūnaitį – vieno kilometro gatvinį kaimą. Ankščiau tai buvo 44 sodybų kaimas, dabar visai sunykęs. Kaime stovi senasis mokyklos pastatų kompleksas, paskelbtas kultūros paveldo objektu, 1937 m. statytas ansamblis sudarytas iš trijų pastatų: šiaurinio, pietinio ir bendrabučio.
|
F. CIRKLIŠKIO DVARAS
|
|
Senais laikas Cirkliškio dvaras priklausė Goštautams, vėliau Radviloms, Mostovskiams. Dabartiniai neoklasicistiniai rūmai suformuoti XIX a. Iki XX a. dvaras buvo kultūrinio gyvenimo centru, kuriame lankėsi žymiausi kultūros ir mokslo veikėjai. Paskutinės dvaro savininkės pastatė šalimais malūną, degtinės varyklą. Dvaro pastatas simetriškas, su šešiomis kolonomis priekyje. Šalia rūmų stovi kalvė su arkiniu įėjimu ir unikali ledainė su šešiakampiu mediniu bokšteliu.
|
G. ŠVENTOS DVARAS
|
|
Dvaras pastatytas XIX a. Civinskių šeimos pageidavimu. Tuometinė Šventos dvaro sodybos teritorija apėmė 6,1 ha ploto, kurioje stovėjo dvaro rūmai, ūkiniai pastatai, koplyčia ir pastatus supantis parkas su tvenkiniais. Parko struktūra išliko nepakitusi. Taip pat išlikęs ir svirnas, kuris buvo skirtas baudžiauninkams. Šalia vandens telkinio stovi autentišką išvaizdą išlaikęs senovinis svirtinis šulinys. Sodyboje auga 26 liepos, kurios siekia iki 34 metrų. Jos žaliuoja jau apie 120 metų.
|
H. ŠVENTOS PAŽINTINIS TAKAS
|
|
Kelio ilgis – 3 km, vedantis Šventos dvaro link. Keliaujant juo regėsite ir Šventos mišką, tris senojo Gražulių kaimo sodybas, Belionių dvaro klevų alėją, Aučynų piliakalnį bei 30 pilkapių, kartu pabuvosite ir Saločio telmologiniame draustinyje, kuriame išvysite ir patį Saločio ežerą bei pelkes.
|
I. REŠKUTĖNŲ PILIAKALNIS
|
|
Piliakalnis buvo rastas tik 1980 m., iki tol vietinių vadintas Galo kalnu. Tyrinėjant piliakalnį buvo rasta brūkšniuotosios keramikos dirbinių. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 12 m aukščio. Antrojo pasaulinio karo metu papėdėje iškasti apkasai, kurie dabar apaugę pušimis ir krūmais. Šalimais įsikūrusios sodybos.
|
Parašykite komentarą