Lankytinos vietos

Kelionės maršrutas dviračiu: Raudonė – Kartupėnai – Panemunės pilis – Skirsnemunė – Molynė – Jurbarkas 0

Dviračių sezonas žavus tui, kad galima atrasti vis naujas ypatingas mūsų šalies vieteles ir jų grožį, taigi šį kartą siūlome išsiruošti į kelione po Jurbarko kraštą.

MARŠRUTO CHARAKTERISTIKA

Maršruto atstumas

Apie  24km.

Maršruto trukmė

Apie  3 val. ( Neskaitant stotelėse praleisto laiko)

Orientacinė degalų kaina

Orientacinė lankomų objektų kaina

JURBARKAS

Jurbarkas – unikalus reikšmingu tautos istorijai kultūros paveldu, įspūdingu kraštovaizdžiu. Krašto patrauklumą sustiprina tai, kad rajono septyniasdešimties kilometrų ilgio pietinė riba eina didžiausios Lietuvos upės – Nemuno pakrante. Kaip bekeliautum per Jurbarko kraštą – sausumos ar vandens keliu – prieš akis veriasi tautos praeitis ir jos kultūra. Gynybinę viduramžių pilių sieną menantys Seredžiaus, Veliuonos ir Jurbarko piliakalniai, renesansinės Panemunės ir Raudonės pilys, dvarų kompleksai, nuo Seredžiaus iki Viešvilės kas dešimtį kilometrų išsidėstę miesteliai saugo protėvių dvasinės kultūros paminklus.

A. RAUDONĖS PILIES KOMPLEKSAS

 1

Raudonės miestelio rytinėje dalyje, ant dešiniojo Nemuno kranto įstabaus grožio kompleksą. Jis turi architektūrinę, istorinę, kraštovaizdinę vertę. Pilis pastatyta XVI a. IV ketvirtyje, rekonstruota XVII a. pab., 1810–1822 m., 1861–1877 m., 1968 m. Spėjama, kad mišraus stiliaus Raudonės parką viršutinėje šlaito terasoje ir pietiniame šlaite XVI a. pabaigoje įkūrė K. Kirštenšteinas. Vieta tam buvo puiki: aukštuma, puikus reginys į Nemuną. Parkas mišraus suplanavimo. Vakarinėje dalyje stovi rūmai, o greta jų – panašaus stiliaus malūnas. Čia alėjų ir takų tinklas netaisyklingas. Iš vakarų einanti laužyta privažiavimo alėja rūmų kieme baigiasi kilpa aplink pusiau apskritą parterį.

B. RAUDONĖNŲ PILIAKALNIS

 2

Piliakalnis įrengtas Raudonės upelio dešiniojo kranto kyšulyje. Aikštelė trikampė, orientuota pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 37 m ilgio, 35 m pločio pietvakariuose. Jos pietvakarių krašte supiltas 40 m ilgio, 3 m aukščio, 12 m pločio pylimas, už kurio iškastas 6 m pločio, 1 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 18 m aukščio.Aikštelės šiaurinę dalį nuplovė Raudonė, pietinis šlaitas link tvenkinio paveiktas erozijos. Piliakalnis apaugęs praretintais lapuočiais medžiais.

C. KARTUPĖNŲ PILIAKALNIS

 33

Kartupėnų piliakalnyje stovėjusi Bisenės pilis, XIII-XIVa. buvo viena iš svarbiausių lietuvių kovoje su kryžiuočiais. Iš čia kunigaikštis Vytenis puolė Kristmemelį. Sprendžiant pagal esamą piliakalnio išvaizdą, pilis užėmė apie 50×30 m dydžio plotą, pailgą R–V kryptimi, apjuostą medinėmis sienomis, kurių išorinėje pusėje buvo statūs 20 m aukščio šlaitai. R krašte siena stovėjo ant 7 m aukščio pylimo. Čia išorinis status 8 m aukščio šlaitas leidžiasi į 25 m pločio griovį 7 m pločio dugnu, skiriantį pilies kalvą nuo toliau į R esančios aukštumos. Kelias į pilį vedė pylimo PR papėde Kartupis nuplovė aikštelės Š ir V dalis. Piliakalnis apaugęs medžiais, kurių nemaža dalis neseniai nukirsta.

D. PANEMUNĖS PILIES KOMPLEKSAS

 3

Panemunės pilis pastatyta ant Nemuno dešiniojo kranto aukštumos kyšulio, šalia Kauno – Jurbarko plento. Pilies pavadinimas kelis kartus keitėsi. Pirminį pavadinimą ji gavo nuo Panemunės dvaro, kurio žemėje buvo pastatyta.Šią pilį apie 1604 m. pradėjo statyti iš Vengrijos atsikėlęs miško pirklys Janušas Eperješas. Panemunės pilis nebuvo krašto gynybai skirta tvirtovė, o tipiška XVII a. feodalo pilis su gynybiniais įrengimais, gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais.Panemunės pilies parkas – sudėtinė Panemunės pilies komplekso dalis. Manoma, kad pilies parkas įkurtas XVII a. I pusėje ir buvo keletą kartų rekonstruotas. Parko teritorijoje yra trys apžvalgos aikštelės, šalia pilies – penki kaskadiniai tvenkiniai, prie kurių seniau stovėjo vandens malūnai, kalvotas reljefas ir pilis palieka neišdildomą įspūdį.

E. ŠILINĖS SMUKLĖ

 4

Šilinės karčiama, smuklė veikė jau XVIII a. pabaigoje. Keliauninkai čia stabtelėdavo pavalgyti ir pernakvoti, pailsinti arklius. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, smuklė pirmykštės savo paskirties neteko. Tapo gyvenamuoju namu. Pirmojo pasaulinio karo metais pastate buvo vokiečių štabas ir ligoninė, vėliau – telefono-telegrafo stotis. Maždaug prieš 20 metų, kai Nemunu buvo išplukdytas paskutinis sielis, karčema virto socialiniu būstu. XVIII a. vid. statinys, liaudies architektūros paminklas. Šiuo metu Šilinės smuklėje įsikūrusi Panemunių regioninio parko direkcija, taip pat įkurta ekspozicija, supažindinanti su žvejybos Nemune ypatumais, bei gamtos mokykla. Greta pamatysite nuostabią ąžuolų giraitę –  pagonių garbinamų medžių šventovę.

F. SKIRSNEMUNĖS – ŽVYRIŲ EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIA

 5

Ankstyviausi liudijimai apie liuteronus Skirsnemunės-Žvyrių apylinkėse siekia XVI amžių.Žvyrių evangelikų liuteronų parapija susikūrė XVIII amžiuje, bažnyčią aptarnaudavo iš Prūsijos t. y. Mažosios Lietuvos, atvykstantys kunigai. Profesorius Jurgis Gimbutas, nurodo tris bažnyčios statybos datas: 1759 m. pastatyta medinė bažnyčia, 1849 m. – nauja medinė, 1886 m. – atnaujinta ta pati bažnyčia. Anoniminis autorius laikraštyje „Srovė“ rašė: apie 1760 m. parapija turėjusi savo bažnyčią, o 1788 m. prie vieškelio, Nemuno lankoje buvusi pastatyta nauja bažnyčia.

KONTAKTAI

NAUDINGA INFORMACIJA

C. PANEMUNĖS PILIS

Darbo laikas: 

II       8 – 12   /   13 – 17

 III       8 – 12   /   13 – 17

 IV      8 – 12   /   13 – 17

 V       8 – 12   /   13 – 17

 VI    10 – 18

 VII   10 – 18

 

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *




Įspėjimas!
Jūsų adresas užregistruotas: 18.216.250.143
TPL.lt nekontroliuoja trečiųjų asmenų pateiktų komentarų turinio ir neatsako už jį.
TPL.lt svetainėje paskelbti trečiųjų asmenų komentarai atspindi išimtinai tik trečiųjų asmenų nuomonę.