Kelionės maršrutas pėsčiomis: Dūkštų ąžuolyno pažintinis maršrutas 0

Maršruto atstumas

Apie  2.3 km.

Maršruto trukmė

Apie 1 val. 30 min.

A. ĄŽUOLYNAS

Iš senųjų medynų planų matyti, kad tuo metu šiame miške visiškai nebuvo spygliuočių medynų, daugiausia augo ąžuolai. Šiandien ąžuolyne augantys eglynai yra įveisti dirbtinai ir nepageidautini, nes po eglėmis, dėl šviesos stygiaus, negali atsirasti jauni ąžuoliukai. Minkštųjų lapuočių (drebulė, beržas, alksnis) medynai, daugiausia jaunuolynai, atsirado iškirtus ąžuolynus ir tinkamai buvusių medynų neatkūrus. Kirtavietėse tarp kitų savaiminukų buvo ir ąžuoliukų, tačiau vėliau, neugdant, jie buvo užstelbti trako ir minkštųjų lapuočių pomiškio. Šiandien iš 170,4 ha ąžuolynų, brandūs medynai sudaro – 143 ha, jaunuolynai tik 10 ha, pusamžiai – 17,4 ha, o pribręstančių medynų iš viso nėra.

B. ĄŽUOLYNO BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ

Dūkštų ąžuolynas vertingas ne tik savo senaisiais ąžuolais, bet ir per daugelį metų susidariusia brandaus lapuočių miško bendrija, kuri yra tinkama buveinė daugeliui retų ir nykstančių gyvūnų, augalų, grybų ir kerpių rūšių.
Ąžuolynas išsiskiria rūšine šikšnosparnių įvairove ir gausa. Netoliese esančiame Dūkštos upelio slėnyje, kurio šlaitai apaugę senais ąžuolais, gyvena parko įžymybė – į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta didžioji miegapelė. Dūkštų ąžuolynas turtingas augalų įvairove. Čia auga 280 rūšių augalai. Tačiau geriau kartą pamatyti. Nuvykę susipažinsite dar su daug ąžuolyno faunos ir floros rūšių.

C. ĄŽUOLYNO PASLAPTINGOS ISTORIJOS

Vienas iš paslaptingų Dūkštų ąžuolyno pažintinio tako objektų – Airėnų akmuo su ženklais. Tai pilko stambiagrūdžio granito riedulys. Akmens viršutinėje pusėje, nulygintame plotelyje, iškalti ženklai, primenantys raides ar graikiškus rašmenis. Vakariniame šone iškaltas lygiakraštis kryžius. Vieta, kurioje yra akmuo, dabar yra pasikeitusi. Anksčiau ji buvo panaši į senovėje pasirenkamas aukurų vietas. Aplink augo seni ąžuolai, greta buvo šaltiniuota pelkutė. Manoma, kad šis akmuo galėjo būti žemių riboženklis. Aplinkiniai žmonės mano, kad akmens nesuprantamai užrašyta, jog čia paslėptas lobis. Nuo seno po akmeniu daug kas bandė pasikasti, ieškodami pinigų. Dabartiniais laikais jį buvo bandoma ir traktoriumi nustumti, todėl dabar šis akmuo guli šiek tiek kitoje vietoje.