Mėnuo Juodaragis 1

Mėnuo Juodaragis – nepriklausomas šiuolaikinės baltų kultūros festivalis, pristatantis pagoniškosios tradicijos palikimą, neo-folkloro kryptis ir alternatyvios kūrybos avangardą. Novatoriškas renginio vyksmas kasmet įgauna vis daugiau išraiškos formų – tai gausūs Baltijos ir užsienio šalių kolektyvų koncertai, garso architektų pasirodymai, apeigos, neįprastų temų paskaitos ir filmai, parodos, amatai, interaktyvūs kūrybos projektai, vaidinimai, žaidimai, šokių vakarai ir kt.. MJR yra nekomercinis renginys, kuris gimė iš gryno entuziazmo ir idėjinių paskatų. Visa festivalio veikla grindžiama asmeninėmis iniciatyvomis ir laisva valia, nesaistoma jokių žinybų ar politikos.

Mėnuo Juodaragis prasidėjo 1995 m. – tuomet tai buvo gan spontaniškas keliolikos kuriančių jaunuolių ir jų bičiulių susibūrimas vieną žvaigždėtą naktį Verbiškių kaime netoli Molėtų. Dabar MJR yra vienas įdomiausių vasaros festivalių ir didžiausias alternatyvios kultūros renginys Lietuvoje. Kasmet jį aplanko vis daugiau kūrėjų ir žiūrovų – 2004 m. jų susirinko beveik 2 tūkstančiai.

Festivalis rengiamas vaizdingose gamtos vietose, tai glaudžiai siejasi su MJR idėja. Savaime nusistovėjo tradicija, kad augantis renginys kas 3 metus persikelia į naują vietą. Po Verbiškių, 2000-2002 metais MJR vyko Sudeikių miestelyje prie Utenos – ten festivalis rado vietinės valdžios pritarimą ir palaikymą. Būtent Sudeikiuose, prie nuostabaus Alaušo ežero, Mėnuo Juodaragis išaugo į solidų didelį renginį. Nusistovėjo ir renginio laikas – paskutinis vasaros savaitgalis kasmet. Naujas trimetis ciklas prasidėjo 2003 m. prie legendinės Kernavės, kur 2005 m. devintąjį festivalį nuspręsta surengti nedidelio mąsto. Užbaigus 9 metų ciklą, MJR stovykloje buvo paskelbta pertrauka ir 2006 m. festivalis nebuvo rengiamas. 2007 m. Juodaragis pradeda naują įkvepiantį etapą pasakiškoje Zaraso saloje…

MJR tradiciškai vyksta tris naktis ir dienas, keletoje vietų vienu metu – taip, kad kiekvienas žiūrovas gali pasirinkti sau įdomiausią programos eigą. Festivalio krypčių gausa tuo pačiu lemia publikos įvairovę – vargu ar kokiame kitame festivalyje aplinkinėse šalyse išvysite tiek skirtingų subkultūrų atstovų, daugybę įvairaus amžiaus žmonių, nepriklausančių jokiam judėjimui, jaunas šeimas ir kt. Pažymėtina, kad Mėnuo Juodaragis yra vienas nedaugelio renginių Lietuvoje, kuris domina užsienio publiką – pastaraisiais metais į festivalį lanko žmonės iš Latvijos, Lenkijos, Estijos, Gudijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Olandijos, Šveicarijos, Čekijos, Austrijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Kanados, JAV, Australijos, Indijos, Japonijos…

Daugelis festivalio svečių pažymi, kad MJR yra unikalus, aplinkinėse šalyse analogų neturintis renginys. Festivalis turi susiformavusį savitą modelį, kuris kaskart papildomas naujais akcentais, savitą atributiką ir heraldiką, bei išskirtinę atmosferą. Tai ta vieta, kur gimsta naujos idėjos ir gili kūryba dera su siautulinga pramoga. Daugeliui dalyvių MJR tapo tam tikru atskaitos tašku metuose. O kai kurie nuolatiniai festivalio lankytojai teigia, jog laukia Juodaragio labiau nei savo gimtadienio.
MJR organizatoriai – muzikos leidykla Dangus ir VŠĮ Baltijos Griaustinis. Nuo 2002 metų festivaliui dėmesį ir dalinę paramą skiria Lietuvos respublikos Kultūros ministerija, kitos kultūros institucijos, UNESCO kultūros vadybos katedra, įvairios įmonės, žinisklaidos priemonės ir privatūs asmenys. O didžiausi MJR rėmėjai yra unikalūs scenos kolektyvai ir kiekvienais metais tarsi namo sugrįžtantys žiūrovai – jie yra tikroji šio vyksmo dvasia.

Mėnuo Juodaragis pristato šiuolaikinę baltų kultūrą naujoje šviesoje. Tai ir pagarba tradicijai, ir iš jos išplaukianti naujų menų šventė. Kūrybinė baltiškosios pasaulėžiūros ir estetikos kalvė, kur susitinka sena ir nauja, autentiška ir modernu, juoda ir balta, prasminga ir spontaniška. Tai novatoriškas tarptautinis kultūrinis renginys ir kartu smagi pramoga šalyje, kuri išsaugojo prigimtinę Europos Ugnį ir kalba seniausia žemyno kalba.

Negęstanti nuojauta verčia ieškoti. Kažkur čia – srovėje, medžiuose, po velėna, liepsnų šokyje, mūsų genetinėje sekoje – glūdi archetipinis Visatos raktas, kurio galią taip gerai žinojo senosios Europos tautos. Etninė tradicija čia suvokiama ne kaip atgyvenanti priemenės iliustracija, ar pramoginis patrepsėjimas prie alaus. Čia žavi gilieji pro-folkloro sluoksniai, virpantys nenusakomu jausmingumu, sigilais ir mitologiniais magiškais vaizdiniais. Tai Praeities ir Ateities jungtis Laike, amžiais nekintantis Veikimo Principas, kuriam suteikiama nauja sklaida. MJR sukviečia pažangiausius kūrėjus, kurie semia iš pačios gelmės ir dega savita kūryba – ne tam, kad įtiktų vartotojų masėms.

Tėkmė generuojama daugeliu senų ir modernių garso krypčių – ethno, neo-folk, post-folk, neo-classical, tribal, ambient, industrial, electronic, rock/metal, gothic, avantgarde ir kitų. Tai – priemonės. Jos skirtingos, tačiau turi bendrą judesio kryptį, tiesiogines ar netiesiogines sąsajas su prigimtine tradicija. Įvairios kartos, gentys ir idėjos, įvairūs žanrai ir stiliai – bet vienas jausmas, vienas užburiantis Žemės ritmas.

Šaltos Istorijos lūpos vargu ar bepasakys ką nors naujo. Moksliniai terminai ir archeologų atradimai vargu ar atskleis visą gyvos Paslapties plazdenimo grožį. Vargu ar surasime savo Protėvių šviesą klastinguose metraščių labirintuose. Bet neapleidžia tikėjimas, kad esminius Didžiosios Legendos fragmentus galime atkurti ir kitaip – daug stipriau – savo Krauju ir Mintimi. Daugelis baltiškos Visatos kodų tapo amžiams sustingdyti muziejinio fetišizmo celėse, užmiršti bedvasio konformizmo ir madų skuboje, paversti pasakų prietarais… Tačiau MJR ritualo tiesa – patirti magiškąjį Pasaulio medį čia ir dabar – naujomis priemonėmis, nauja postmodernia kalba. Ir tai nėra tik baimė prarasti identitetą ar rudimentinė duoklė nostalgijai. Tai GYVAS kuriančios minties judesys su ryškia ateities projekcija.

Tuopat pastebėtina, kad MJR koncepcija nepretenduoja į mokymą ar kažkokią filosofinę doktriną. Neturi jokių pretenzijų į kabinetinį autentiškumą, neturi noro folklorą „modernizuoti“ ar „iškreipti“. Etnokultūros koncervavimas ir kanonizmas telieka aršiems specialistams, o Juodaragio filosofija aiški ir paprasta – gyvas širdies plakimas. Nes baltiškas Žaltys savo uodegos neryja. O tikroje šventėje nedera pamiršti ir pramogų – prisilietus prie pulsuojančios Paslapties žaidimas virsta ritualu, o ritualas – žaidimu. Mes einam Ratu… Tolyn. Už devynių vandenų. Ten kur Pradžių Pradžia.

Mėnuo Juodaragis puslapis