Papilės atodanga 0

Tai vienas iš 385-ių Lietuvos Respublikinės reikšmės gamtos paminklų – geologinė atodanga,kurioje galime matyti žemės formavimosi etapus. Ši atodanga yra prie Ventos upės, Akmenės rajone. Dionizas Poška, XIX a. pradžioje lankęsis Ventos slėnyje, pirmasis Papilės atodangos suakmenėjimus palaikė muziejinėmis vertybėmis. Po jo Papilės atodangos vertybėmis domėjosi ir dabar domisi ne tik Lietuvos geologai.

Papilės atodangos uolienose gausu Juros periodo gyvūnų liekanų – fosilijų. Papilėje surasta ir aprašyta daugiau kaip 300 gyvių rūšių. Apskritai, čia slūgstančios nuogulos susiklostė prieš 120 – 150 mln. metų, kai toje vietoje bangavo negili jūra. Dabar po 5 metrų storio moreninio priemolio danga slūgso viršutinės juros pilkas molingas aleuritas ir žėrutingas juodas molis, įvairios smiltainių atmainos su gausia fauna, o žemiau – žalsvi ir rausvai pilki smėliai, kurie vėl pereina į kitą smiltainių sluoksnį. Dar žemiau slūgso gelsvi ir pilki vidurinės juros smėliai. Pagrindinės faunos sankaupos susitelkusios viršutiniuose smiltainiuose, kuriuose gausu išmirusių dvigeldžių amonitų, brachiopodų, foraminiferų ir kitų gyvūnų liekanų. Šių kriauklių gražios kolekcijos dabar puošia ne tik Vilniaus, bet ir Miuncheno, Tiubingeno, Tartu universitetų, Kalnų instituto ir kitus paleontologijos muziejus, o gausiausia yra Lietuvos Geologijos ir geografijos instituto kolekcija.