Pažintinis takas po Varnikų botanikos-zoologijos draustinį 3

Varnikų botanikos-zoologijos draustinis įkurtas siekiant išsaugoti senąjį Varnikų mišką ir Ilgelio pelkę su jų ekotopams būdinga augalija ir gyvūnija. O pažintinis takas – siekiant lankytojams žinių apie vietovės gamtą, reljefo ypatumus, kai kuriuos žmogaus veiklos objektus; besimokantiems pagilinti ir įtvirtinti įvairių dalykų žinias. Takas padės nukreipti lankytojų srautus ir saugoti gamtą nuo nekontroliuojamo jos lankymo.

Ekskursiją su vadovu šiuo taku galite užzsisakyti Trakų istorinio nacionainio parko informacijos biure:
Kęstučio – 1, Trakai,
tel.: 51506; 52204. Faksas: 51528.

Dabartiniu metu šiaurinę draustinio dalį užima senas draustinio dalyje plyti 207 ha ploto Ilgelio pelkė, kurioje telkšo keturi ežerėliai: Baluošas, Piliškių, Bevardis ir Ilgelis.

Takas leidžia pamatyti gražiausias bei sunkiai prieinamas draustinio vietas, suteikia lankytojams žinių apie gamtą, vietos kraštovaizdžio ypatumus. Draustinyje auga 600 rūšių aukštesniųjų augalų, iš kurių 16 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, pvz.: šakotasis šiaudenis, plačioji platužė, statusis atgiris (pa­starasis augalas įtrauktas ir į Vokietijos saugomų augalų sąrašus). Aptikta 15 saugomų vabzdžių rūšių.

Pažintinio tako lankytojams didelį įspūdį palieka 8-oji stotelė, kurioje galima pastebėti 3 netoli vienas kito esančius skirtingus draustinio ekotopus, sąlygotus reljefo ir žemės drėgmės: kalvos viršuje – ąžuolai, šlaituose – miš­rus miškas, kalvos papėdėje – pelkė.

Kelionė į Varnikų botaninį-zoologinį draustinį – puiki galimybė pabūti žmogaus rankų nepaliestoje gamtos apsuptyje. Pusketvirto kilometro atstumas neprailgs vaikščiojant naujai nutiestu taku, pailsėti masins įspūdingos 10 poilsio stotelių su informaciją lankytojams.

Stotelių aprašymas:

Pažintinis takas prasideda 1-oje stotelėje ties ledyno suformuota stačiašlaite dauba. Aikštelėje rasite tako schemą, susipažinsite su lankymo taisyklėmis. Pasukę taku į dešinę, turėsite puikią galimybę palyginti du skirtingus miško tipus. Dešinėje pusėje – jaunas, sodintas pušynas, o kairėje – senas natūraliai susiformavęs mišrus miškas.

2-oje stotelėje augantiems ąžuolams 120-130 metų. Dar auga eglės, beržai, drebulės. Pomiškyje – lazdynai, sausmedžiai, ožekšniai, kiti mišriam miškui būdingi sumedėję ir žoliniai augalai. Vasaros pradžioje čia pražysta šakotasis šiaudenis, o iki pat rudens ryškiai geltona ir violetine spalvomis džiugina krūminis ir lenkinis kūpoliai.

3-ia stotelė – savotiška kryžkelė. Jei eisite tiesiai, stebėsite, kaip miškas pamažu pereina į pelkę. Pamatysite priaugusį miškinių pataisų pušyną (4 stotelė), beržyną ir pagaliau aukštapelkę su daugybe jai būdingų augalų rūšių: kiminais, balžuvomis, gailiais, spanguolėmis, varnauogėmis, vaivorais, švyliais, mandrauninkėmis ir saulašarėmis (5′,6′ stotelės). Pasidairę atrasite liekninį beržą, o pelkės pakraščiuose auga retos rūšys: paprastoji tuklė, baltijinė ir raudonoji gegūnės. Šiltą rudens dieną ant kiminų kupsto galite pamatyti besišildančią paprastąją angį (margąją gyvatę). Tokiomis dienomis į pelkės pakraščius kartais užklysta gražūs saugomi drugiai – machaonai.

Eidami toliau lieptais prieisite ant kalvos augantį pušyną (7 stotelė). Rudenį jame akį patraukia smulkiais geltonais obuoliukais gausiai pasipuošęs krūmas. Tai Zibuldo obelis – sinantropinė rūšis. Retesnis savaiminės floros atstovas – paprastoji smaliukė.

Sunkiai prieinamas pelkės vietas pamatyti padės rastų platforma, paklota ant užaugančio Piliškių ežero kranto (7 stotelė). Nuo liepto, pietryčiuose, matomas dar vienas užaugantis, mirštančių ežerų grupei priskiriamas ežeriukas. Tai Bevardis, jo gylis – tik apie 1 m.

7-tą stotelę galima pasiekti ir kitu keliu. Jei nuo 3-čios stotelės pasuksite į kairę ir eisite pelkės pakraščiu, 4-oje stotelėje sužinosite apie draustinio gyvūniją. Varnikų miške gyvena daug įvairių žinduolių (voverės, stirnos, lapės, kiaunės, barsukai, kiškiai, pelės, kirstukai) bei paukščių (zylės, strazdai, kikiliai, liepučiai, kėkštai, riešutinės, geniai, gegutės, pelėdos, juodieji gandrai).

5-oji stotelė skirta poilsiui. Pasėdėti pavėsinėje, susikurti laužą, prisiminti ką matėte, pagalvoti apie lankytojų poveikį miškui. Toliau link Piliškių ežero keliausite pro 6-tą stotelę. Pamatysite ne tik mišriam miškui būdingus augalus (pakalnutės, baltašaknės, pipirlapės, juodžolės), bet ir retų saugomų rūšių plačialapį begalį, didžiažiedę rusmenę, paprastąjį žalčialunkį, miškinę leliją).

Nuo jau minėto Piliškių ežeriuko pasuksite į pušų jaunuolyną (8-ta stotelė) su sausų šviesių vietų augmenija: čiobreliais, bajorėmis, šlamučiais. Vasaros pabaigoje čia pražysta tik pietų ir pietryčių Lietuvai būdingi paprastoji karlina ir pievinis auksveitis.

Paskutinę, 9-ą stotelę rasite išėję į kaimo keliuką. Iš čia matoma kalvotų daubotų miškingo ir agrarinio kraštovaizdžių sandūra. Iš pavėsinės apžvelgsite Dumblės ežerą su šalia įsikūrusiu Padumblės kaimu. Čia galite ir baigti ekskursiją arba keliu per mišką grįžti į 1-ąją stotelę.

Kadangi tako trasa yra žiedo formos (sudaryta iš dviejų kilpų), priklausomai nuo metų laiko, norimų pamatyti objektų ir lankytojų amžiaus, galima rinktis skirtingus maršrutus ir kelionės trukmę.

Pažintinio tako ilgis yra:

Einant nuo 1-os stotelės iki 9-os pagrindine trasa (per 5- ą stotelę) – 2,6 km

Einant nuo 1-os stotelės iki 9-os per 5′ stotelę – 2,2 km

Atstumas grįžtant nuo 9-os stotelės iki 1-os – 1,4 km