Šilutės rajonas 0

Šilutės rajonas yra vakarinėje Lietuvos dalyje. Nuo Baltijos jūros jį skiria Kuršių marios ir smėlėtoji Kuršių nerija.

Šilutė

Didžiąją rajono dalį užima Nemuno delta. Administracinis rajono centras – Šilutė. Rajone užregistruota per 150 kultūros paminklų. Šilutės mieste išlikę daug senų pastatų, tokių kaip teismas ir kelėjimas (1848 m.) gaisrinė (1911 m.), senasis paštas (1905 m.) ir kt.

Senovėje Šilutės rajono žemė vadinosi Lamata (1252 m.) – „žema, pelkėta vieta“. Ji ribojosi su prūsų, kuršių ir žemaičių žemėmis. Nemuno deltos upės ir Kuršių marios nuo seniausių laikų buvo labai žuvingos, todėl čia kūrėsi žvejai. Daug kartų Šilutė siekė gauti miesto teises, tačiau tam nuolatos pasiprešindavo Klaipėda ir Tilžė. Tiktais 1910 metais, sujungus tris kaimus (Verdainę, Žibus ir Šilokarčemą), Šilutė tapo miestu.

Miestas gali didžiuotis puošnia bažnyčia, kuri pastatyta 1926 metais. Jos bokštas siekia 50 metrų ir jame yra trys varpai ir miesto laikrodis. Bažnyčios viduje galite pamatyti R. Pfeiferio tapybos freskas. Altoriaus freskoje nutapyti žymūs žmonės – A. Dantė, M. Liuteris, S. Bachas, o apačioje, ypač nusipelnęs Šilutei, rankose laikąs bažnyčios maketą -Hugo Šojus, kuris didžiąją savo energijos dalį atidavė miesto gerovei. Savo dvare jis įkūrė muziejų (Dabartinis Šilutės muziejus).

Rusnė

tai viena seniausių gyvenviečių Nemuno deltoje, įkurta dar XV amžiuje. Tai vienintelis Lietuvos miestas esantis saloje. Vasaros metu Rusnė tampa poilsiautojų lankoma vieta. Čia rasite ir turizmo informacijos centrą. Rusnės saloje galima aplankyti bažnyčią, etnografinę K. Banio žvejo sodybą, kas galėtų sudominti ir daugelį Lietuvos žvejų. Taip pat čia rasite Uostadvario švyturį ir pirmąją vandens kėlimo stotį.

Kintai

Tai kurortinė gyvenvietė prie Kuršių marių, turinti labai seną bažnyčią (1705 m.). Netoli Kintų gyveno anglų kilmės žvejybos inspektorius 1844 m. įvedęs Kuršių marių žvejų laivų žymėjimą vėtrungėse ir tokių puošnių vėtrungių nebuvo niekur kitur Europoje. Būtent netoli kintų yra Lietuvoje Venecijos vardą užsitarnavęs Minijos (Mingės) kaimas.

Ventės ragas

Ventės ragas daugeliui pažįstamas dėl jame įsikūrusios paukščių žiedavimo stoties. Ventės rago ornitologinėje stotyje veikia muziejus. Kasmet čia rengiamas trumpametražių filmų festivalis „Tinklai“.

Švėkšna

Šis miestelis gali pasigirti didžiausia (75 m) rajone raudonų plytų bažnyčia ir grafų Pliaterių parku su įspūdinga liepų alėja, Genovaitės vila, rūmais, tvenkiniais ir skulptūromis. Miesto centre rasite didžiulę turgaus aikštę. Sename parke yra ir miestelio muziejus. Grafų rūmai ir dar vienas parkas yra miestelio gale, už senųjų kapinių, ten stovi senas malūnas, kuriame šiuo metu įrengtas viešbutis ir puikus restoranas.

Žemaičių Naumiestis

Šis miestelis nuo seno turėjo prekybos privilegiją, o nuo 1792 m. Magdeburgo teisę. Miestelio senoje medinėje bažnytėlėje galima pamatyti senosios tapybos bei sluptūros darbų. Netoliese veikia ir muziejus. Įdomu tai, kad netoli Žemaičių Naumiesčio gimė ir užaugo pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas.

Degučiai

Čia stovi unikali medinė, 1757 m. pastatyta vienintelė Europoje trikampė medinė bažnytėlė, o šalia jos – medinė varpinė bei koplytstulpis su kaltinio metalo kryžiumi – saule, būdinga sakralinei lietuvių architektūrai.

Vainutas

Čia kelią pradeda Šyšos upė. Šiame miestelyje raštininko padėjėju dirbo poetas Antanas Baranauskas.

Katyčiai

Tai vienas seniausių miestelių Šilutės rajone. Šis miestelis išsidėstęs palei Šyšos upę.

Juknaičiai

Juknaičiai – naujosios kaimo architektūros pavyzdys. Dabar gyvenvietė pritaikyta poilsiui ir agroturizmui. Čia yra įkurtas Sveikatingumo centras su patogiais, jaukiais kambariais, žiemos sodu, sauna, baseinu ir vandens kaskadomis. Lankytojai gali pasilepinti gydomosiomis voniomis ir masažais.