Stelmužės ąžuolas 8

Lietuvoje Stelmužės ąžuolas laikomas svarbiausiu gamtos paminklu ir Lietuvos simboliu. Nuo seno ąžuolai simbolizavo mūsų tautos stiprybę ir ilgaamžiškumą, nes esame nenugalimi.
Stelmužės ąžuolas – seniausias ir storiausias ąžuolas Lietuvoje, o taip pat ir vienas seniausių ąžuolų Europoje. Šis didingas medis yra Lietuvos gamtos paminklas, saugomas valstybės.
Auga Stelmužės kaime, Stelmužės parke (Imbrado seniūnija, Zarasų rajonas).

Ąžuolui apie 1500 metų, jo skersmuo – apie 3,5 metro, apimtis prie žemės 13 m, aukštis – 23 metrai.
Nenustebkite, bet kamienui apimti reikia 8-9 vyrų!

Manoma, kad šio medžio vardo kilmė iš kaimynų latvių kalbos, nes „mužė“ reiškia dvarą, o „stel“ kokio dvarininko pavardės pradžią.

Šiuo metu Stelmužės ąžuolo būklė yra sunki. Senasis medis yra apniktas infekcijų, įvairių rūšių grybų, dumblių ir samanų. Medienos ląstelės pasenusios, sunkiai atsinaujina. Aplink šį ąžuolą prisodinta daug ąžuoliukų iš jo paties giliukų – tai tikri šio galiūno „vaikai“. Taip pat šiuo metu ąžuolas yra klonuojamas.

Padavimai pasakoja, kad šalia Lietuvos senolio buvęs stabmeldžių aukuras. Ties šiurkščia, stora žieve apaugusiu ąžuolo liemeniu, kuris apglėbus turi apie 13 metrų, ilsėjosi lankais ir ragotinėmis ginkluoti senovės lietuviai, nukreipę žvilgsnius į Padauguvio kraštą, matė jis ir plunksnuotus švedų husarų šalmus, kartu su stelmužiečiais pergyveno sunkųjį baudžiavos laiką. Šykščios žinios iš amžių glūdumos byloja, jog kadaise po ąžuolo šakomis žyniai aukodavo dievaičiui Perkūnui barzdotus ožius, rugių pėdus, midaus ąsočius, melsdamiesi laukams derliaus, sėkmės medžioklėse.

Augalotas jo amžius – kaip ir valstybės,
kurioj jis užaugo: tūkstantis metų
Lietuvai – tūkstantis ir Stelmužės
ąžuolui.

Jeigu visas suskaitysi žvaigždes, kurios
Jį gobia tarsi margoji lietuvės drobė, tada
Tik sužinosi, kiek kartų jis metė lapus
ir kiek
Vėl kartų iš pavasarinio audeklo jis
Siūdinosi lapus – kiek kartų keitė
kerotas
Plačiamedis žalvarnio gymio žalvario
šarvą.

Saulė jį pasodino į žalią sostą, o
Perkūnas jį grūdino. Žvaigždės mokė jį
Šakoto rašto, vėjas – lapotos kalbos, o
Mėnulis mokė lietuviško kantrumo:
Jis viską įveikia. In hoc signo vinces.
(E. Mieželaitis „Stelmužės ąžuolas“)

Šalia ąžuolo stovi baroko stiliaus medinė bažnytėlė, pastatyta be vinių. Į jos vidų galima patekti. Taip pat tose apylinkėse yra ir Lygmenų pėduotasis akmuo, kuris nėra labai žymus.

Stelmužės parko pakraštyje stūkso XVIII a. statytas „Vergų bokštas“. Tai nedidelis, keturkampis netašytų lauko akmenų pastatas su angomis viršutinėje dalyje. Jame baudžiavos laikais buvo uždaromas prasikaltęs baudžiauninkas.