Vandens maršrutas: Šventosios kraštovaizdžio draustinio vandenų trasa 0

Maršruto atstumas

Apie 30 km.

Maršruto trukmė

Apie  min. ( Neskaitant stotelėse praleisto laiko)

Orientacinė degalų kaina

–

Orientacinė lankomų objektų kaina

–

A. ŠVENTOSIOS KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS

Draustinyje saugomas raiškus Šventosios upės slėnio kraštovaizdis. Tai pats didžiausias ir vienas lankomiausių draustinių. Didžiausios įtakos tam turi Šventosios upė, kurią mėgsta ne tik poilsiautojai, bet ir vandens sporto turistai. Upės pakrantėse įrengta nemažai poilsiaviečių ir stovyklaviečių

Plaukiant galima pamatyti nemažai išlikusių senvagių, stačių šlaitų, gamtinių ir kultūrinių vertybių. Pakeliui į Anykščius praplauksite Niūronių kaimą, kuriame yra „Arklio muziejus“, Šeimyniškėlių piliakalnį, galėsite pailsėti įrengtose stovyklavietėse bei poilsiavietėse.

B. ARKLIO MUZIEJUS

Muziejuje kaupiami eksponatai, atspindintys arklio reikšmę lietuvių ūkio ir kultūros istorijoje. Aštuoniuose muziejaus pastatuose eksponuojami arkliniai žemės dirbimo padargai, kalvio įrankiai, senoviniai krepšiai, arklio gadynės transporto priemonės – iš visos Lietuvos surinkti vežimai: bričkelės, lineikos, važeliai; unikalios Juozo Gelaževičiaus filatelijos bei tautodailininko Jurgio Kazlausko drožinių kolekcijos, nuotraukos. Čia Jūs gausite yaptingai daug naujos informacijos apie viską, kas susiję su nuostabiu gyvūnu arkliu. Galėsite sudalyvauti edukacinėse dirbtuvėlėse, pasivažinėti arkliuko tempiamu vežimu ar išmokti jodinėti.

C. ŠEIMYNIŠKĖLIŲ PILIAKALNIS

Šeimyniškėlių piliakalnis, vadinamas Voruta, yra šiauriniame Anykščių pakraštyje, prie kelio į Rokiškį. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurio šiaurės vakarų papėde teka Varelis, o pietrytine – Volupis. Šiltuoju sezonu čia galite išgirsti apie piliakalnio istoriją ir čia buvusios pilies gyventojus, o šaltuoju metų laiku turistai priimami tik iš anksto susitarus. Tačiau šaltuoju metų laiku kalnelius galima išnaudoti smagiom greitojo nusileidimo varžybom.

Įplaukę į Anykščius pamatysite siaurojo geležinkelio tiltą, kairėje upės pusėje, Anykštos upelės žiotis. Pasiekus Anykščių užtvanką pailsėti ir persikėlus per ją, galima toliau keliauti iki Kavarsko. Pakeliui pamatysite „Puntuko brolį“, „Karalienės liūną“, „Puntuko akmenį“

D. PAŠVENTUPIO MITOLOGINIS AKMUO – PUNTUKO BROLIS

Didžiausias akmens ilgis – 5,94 m., plotis – 4,7 m, o didžiausias matomas aukštis nuo žemės paviršiaus siekia 1,85 m. Didžiausia horizontali apimtis – 18,57 m. Pasakojama, kad vieną šaltą žiemą ryte bešeimininkaudami namuose kaimo žmonės išgirdo kažką dundant, lyg griaustinį griaudžiantį. Visi labai išsigandę galvojo, kad atėjo pasaulio pabaiga. Išbėgę į lauką pamatė, kad iš dangaus krenta didelis ugnies kamuolys. Nugalėję pirmąją baimę, nuėjo pažiūrėti ir pamatė didžiulį akmenį. Smarkiai krisdamas daug prasmego į žemę ir tik nedidelė jo dalis liko paviršiuje. Vėliau žmonės jį pradėjo vadinti Puntuko broliu, nes jis savo dydžiu panašus į garsųjį Puntuko akmenį.

E. KARALIENĖS LIŪNAS

Tai vienas didžiausių Lietuvoje gėlo vandens šaltinių. Karalienės liūno plotas – 0,7 ha, gylis siekia iki 3 m. Vandens perteklius iš liūno persilieja į Šventąją. Iš visų pusių jį supa miškas, taigi ši vieta visada kupina tylos ir ramybės. Paslaptingai atrodo Karalienės liūnas žiemą, kai net baisiausi šalčiai neįstengia visiškai užtraukti liūno, pačiame jo viduryje lyg juodas veidrodis vis tiek blizga akivaras. Legendos pasakoja, jog čia su obuolmušiais žirgais kinkyta karieta nugarmėjo gelmėn karalienė ir nusiskandino nenorėjusi paklusti priešams vaidilutė.

F. PUNTUKO AKMUO

Puntuko akmuo nutolęs 5 km į pietus nuo Anykščių.  Akmens stovėjimo vieta yra Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje. Tai ne paprastas akmuo jis antras pagal dydį akmuo Lietuvoje (pirmasis Barstyčių akmuo). Tai ypač turistų pamėgtas objektas ir tikrai ne veltui.  Jo aukštis – 5,7 m, plotis – 6,7 m, ilgis – 6,9 m, svoris – net 265 tonos. Iš kur jis čia atsirado? Yra kelios teorijos, kuria iš jų tikėti Jūsų pasirinkimas. Moksliškai jo atsiradimas aiškinamas labai paprastai – rapakivio(amfibolitinis biotitinis granitas)  luitas, ledynų atneštas prieš 20–14 tūkstančių metų iš Suomijos, per paskutinį (Nemuno) ledynmetį.Antroji – pasak vieno mitų pasakojama, kaip velnias nešęs akmenį bažnyčiai nugriauti, o pragydus gaidžiams, jį pametęs. Akmuo gavęs karžygio Puntuko vardą.  Ant akmens įamžinti lakūnai S.Darius ir S.Girėnas. Bareljefe taip pat iškalti jų testamento žodžiai Lietuvių  tautai.