Kiekvienais metais vasario 15 dieną Kruonio miške vyksta žuvusiųjų partizanų pagerbimas.
Istorija
Ši diena pasirinkta todėl, kad Kruonio šile 1946 m. vasario 15 d. vakare Didžiosios Kovos apygardos trys partizanai persikėlė per Nemuną į Darsūniškį vykdydami užduotį – iškelti vasario 16-ąją Kruonyje Lietuvos trispalvę. Užduotis nelengva. Visoje apylinkėje siautėjo baudėjai – stribai, čekistai. Partizanai papuolė į pasalą. Užvirė mūšis. Partizanai Lekavičius ir Krušinskas (abu dar tik devyniolikmečiai) žuvo vietoje, o jų vyresnysis vadas Žukauskas buvo sužeistas, bet, nenorėdamas patekti gyvas į priešų rankas, nusišovė. Kruonio miestelio aikštėje buvo numesti jų lavonai, o vėliau išniekinti palaikai užkasti Kruonio Gojaus miškelyje. Čia ilgus metus buvo užkasami stribyne nukankint ir žuvę Lietuvos rezistentai. Viskas buvo daroma naktimis, paslapčia. Vienas Dievas tegali pasakyti, kiek jų šioje vietoje palaidota be karsto, pagarbos, maldų. Minima, kad per tris dešimtis Lietuvos didžiavyrių guli tarp šilo medžių. Kruonio girininkas A.Kairiūkštis tą vietą seniai žinojo, paslapčia prižiūrėjo, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kartu su Kaišiadorių rajono valdžia, remiant Lietuvos Bažnyčios kardinolui Vincentui Sladkevičiui, imtasi konkrečių žygių ir veiksmų šiai vietai įamžinti, pastatyti ąžuolinį kryžių, įrašyti jau žinomų žuvusiųjų partizanų pavardes ąžuolinėje plokštėje.
Programa
Kiekvienais metais Kruonio Švč. M. Marijos, Angelų Karalienės bažnyčioje vasario 16-osios proga aukojamos šv. Mišios už žuvusius kovotojus, negrįžusius iš tremties vietų visoje Lietuvoje. Mišių pradžia būna 17.00h. Tradiciškai jau kelis metus iš eilės prie mišių prisijungia ir Lietuvos jūrų skautijos bei Šaulių sąjungos nariai, nužygiavę 24km.
Po mišių visi minėjimo dalyviai žygiuoja į miško gilumą, kur yra pastatyti mediniai kryžiai žuvusiems partizanams atminti. Einant takeliu būna surengtas susišaudymo vaidinimas, takelis apdėliotas žvakutėmis, o kas tam tikrą atstumą sukurti didžiuliai laužai, prie kurių stovi įvairių organizacijų atstovai ir dainuoja patriotines, liaudiškas dainas. Šis minėjimas tikrai turi savo dvasią. Kiekvienas stipriau pamilsta savo Tėvynę, pajuntą tikrą jos vertę.
Vietoje prie kryžiaus yra pastatyta betoninė scena, nuo kurios yra sakomos kalbos. Žmonės, matę tų metų įvykius pasakoja išgyvenimus. Meras sako kalbą, visus su švente sveikina kunigas. Taip pat jau kelis metus iš eilės jaunas berniukas vardu Aistis deklamuoja savo sukurtas eiles apie Tėvynę, kuris susilaukia kone daugiausiai simpatijų. Taip pat yra giedama Tautiška giesmė ir keliama Lietuvos trispalvė. Tuo metu iššaunami trys šūviai. Ilgai šile skamba dainos apie partizanus, meilę Tėvynei.
Minėjimo pabaigoje visi minėjimo dalyviai yra kviečiami vaišintis karinėje lauko virtuvėje kareiviška koše, karšta arbata.
Daugeliui jaunų žmonių šis renginys yra taurių įspūdžių vakaras, prasmingas prisilietimas prie Lietuvos istorijos, pagarbos žuvusiesiems.
Kauniečiams
Kauniečiai norintys sudalyvauti šiame renginyje, tačiau neturintys galimybių ten nuvažiuoti turėtų atidžiai skaityti spaudą prieš pat renginį, nes kiekvienais metais yra užsakomi autobusai, kurie nemokamai nuveža ir parveža žmones į Kruonio minėjimą.
Visi kas nebuvot, būtinai sudalyvaukit! Nuostabi šventė, atmosfera...
vasario 6, 2012labai noreciau suzinoti daugiau apie vezima ir parvezima nes spaudoje nieko nerandu
vasario 14, 2009Eh.. ir už ką tokios privilegijos kauniečiams, gaila, kad iš Vilniaus neveža ;D
vasario 13, 2009Planuojame atvažiuoti. Pagarba organizatoriams už ruošiamą šventę.
vasario 13, 2009Jau kelis metus is eiles vaziuojame i Kruoni. Asmeniskai man tai yra nuostabi svente, galima isreiksti savo patriotiskuma, pabendrauti su idomiais zmonemis, suzinoti daugiau apie Lietuva, partizanus. Siais metais taip pat vyksiu. Labai laukiu. :)
vasario 8, 2009