Lankytinos vietos

Vilniaus rotušė 0

Vilniaus rotušė – sostinės politinį ir visuomeninį gyvenimą reprezentuojanti įstaiga, kurioje vyksta aktyvi tarptautinė, kultūrinė ir bendruomeninė veikla.

.

Ieškantiems, kur turiningai praleisti laisvalaikį, vertėtų pasidomėti Vilniaus rotušėje vykstančiais renginiais.

Kultūrinės veiklos spektras čia labai platus: sutinkami aukščiausi užsienio šalių vadovai, karaliai ir prezidentai, rengiamos santuokų ceremonijos, teikiami apdovanojimai, organizuojami koncertai, parodos, festivaliai, naujų leidinių pristatymai, bendruomenės susibūrimai. Norintiems labiau pažinti, organizuojamos ekskursijos po Rotušę ir jos rūsius. Vilniaus rotušė yra atvira viso miesto gyventojams ir svečiams.

ROTUŠĖS PASTATO ISTORIJA

Rotušės sąvoka kilusi iš vokiečių kalbos – „das Rathaus“ reiškia miesto tarybos namus. Į lietuvių kalbą ji pateko iš

lenkų kalbos, kurioje miesto savivaldos būstinė vadinama “Ratusz”. Pirmąsias pilietines teises Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas suteikė Vilniaus miestiečiams pagal Rygos miesto pavyzdį.Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila 1387 m. Merkinėje išduota privilegija suteikė Vilniaus miestui Magdeburgo teisės.

Didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutis išplėtė miestiečių teises savo 1432 m. privilegijoje. Miestiečiai rinko magistratą, kuris įsikūręs Rotušėje, tvarkė organizacinius ir gynybinius miesto reikalus, sprendė civilines bylas.

Istorikų nuomone, pirmasis Rotušės pastatas Vilniuje atsirado pradėjus veikti Magdeburgo teisei ir formuojantis miestiečių savivaldai. Seniausia Rotušė (minima 1432 m.) stovėjo ten kur ir dabar. Joje buvo įrengti posėdžių kambariai, teismo salės, pirklių bendruomenės kambarys, iždinė, raštinė, archyvas, patalpos saiko matams, gūdų atsargoms, ginklų sandėliui, rūsiuose – kalėjimas. 1545 m. Vilniaus plane Rotušė vaizduojama kaip gotikinis dviejų aukštų statinys su bokštu. Panašiai Rotušė pavaizduota 1600 m. graviūrose. Iki mūsų laikų išlikę pirmosios Rotušės pamatai įrodo – pastatas buvo gotikinis. Istorijos bėgyje Vilnius Rotušė buvo perstatoma ir rekonstruojama – miestą niokojo gaisrai, miestiečiai siekė

puošti ir tobulinti pagrindinį savivaldos simbolį.

1749 m. miesto gaisras labai pakenkė ir Rotušei. Ją atstatyti buvo pavesta architektui J.K.Glaubicui.

Nuo 1811 m. (panaikinus savivaldą) Rotušėje veikė „Mažasis“ teatras, o nuo 1845 m. įsikūrė nuolatinis miesto teatras. Tais metais, pritaikant pastatą teatro reikmėms, buvo suniokota nemaža Rotušės interjero dalis – nugriautos kolonos, užmūryti ir sunaikinti židiniai su

 

vertingais bareljefais bei daug kitų vertingų architektūros ir dekoro elementų. Teatras buvusios Rotušės pastate veikė iki 1922 m., Vėliau pastatas buvo apleistas ir pradėjo nykti.

1936 – 1939 m. Vilniaus Rotušė buvo restauruota pagal architekto S. Narembskio projektą. Restauruojant interjerą, stengtasi laikytis XVIII a. antrosios pusės stilistikos. pastato centriniame fasade įrengti granito laiptai, konservuoti gotikiniai rūsiai. Pastatą norėta pritaikyti miesto reprezentacinėms reikmėms, tačiau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui dalis darbų liko neįgyvendinti. Po karo (nuo 1944 m.) Rotušėje iki 1995 m. veikė Lietuvos dailės muziejus.

Nuo 1995 m. Rotušėje savo veiklą (Lietuvos kūrybinių sąjungų, atskirų menininkų darbo rezultatus pristatantys projektai – parodos, koncertai, susitikimai, kūrybiniai vakarai ir kt. ) vykdė Lietuvos Menininkų Rūmai, perkelti iš dabartinio Prezidentūros pastato S.Daukanto aikštėje.Buvo restauruotas Vilniaus mero reprezentacinis kabinetas (Mero menė), sutvarkytas pastato interjeras (perdažytos sienos, pakabintos užuolaidos su sostinės herbais, iš pastato S.Daukanto aikštėje atgabenti baldai ir muzikos instrumentai, instaliuoti vargonai ir kt.).

Kontaktai:

VšĮ Vilniaus rotušė

Didžioji g. 31, LT – 01128 Vilnius

Tel. (8 5) 261 8007

El. p. info@vilniausrotuse.lt

Daugiau informacijos: www.vilniausrotuse.lt

 

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *




Įspėjimas!
Jūsų adresas užregistruotas: 3.21.246.53
TPL.lt nekontroliuoja trečiųjų asmenų pateiktų komentarų turinio ir neatsako už jį.
TPL.lt svetainėje paskelbti trečiųjų asmenų komentarai atspindi išimtinai tik trečiųjų asmenų nuomonę.