Juodkrantė – antras pagal dydį Kuršių nerijos miestelis, įsikūręs tarp pušynų ir marių. Čia ramiau nei Nidoje, tad vieta ypač patinka tiems, kurie nori ne šurmulio, o miško ir vandens.
Raganų kalnas
Pagrindinis Juodkrantės traukos objektas – Raganų kalnas, miško kalva, kurioje stovi daugiau nei šimtas medinių skulptūrų. Jos kuria lietuvių liaudies pasakų, legendų ir folkloro personažai: raganos, velniai, laumės, žvejai, paukščiai. Vaikštant taku skulptūros paprastai išdygsta netikėtai, todėl kelionė primena žaidimą.
Parkas buvo sukurtas medžio drožėjų, o skulptūros laikui bėgant keičiamos ar atnaujinamos, nes medis natūraliai sensta. Vaikams tai ypač įdomi pramoga.
Netoliese verta užsukti ir į šią vietą: Nida.
Gintaro įlanka
Juodkrantė istoriškai garsi gintaro paieškomis: XIX a. čia, vykdant marių gilinimo darbus, rasta gintaro dirbinių ir žaliavos. Šią istoriją primena Gintaro įlankos pavadinimas ir vietiniai muziejai bei suvenyrų parduotuvės.
Garnių ir kormoranų kolonija
Netoli Juodkrantės yra didelė garnių ir kormoranų kolonija. Paukščiai čia peri medžiuose, todėl vasarą galima pamatyti ir išgirsti daugybę jų. Stebėjimo vietos įrengtos taip, kad nereikėtų trikdyti paukščių. Pasiimkite žiūronus, jei turite.
Kaip planuoti dieną
Juodkrantėje lengva praleisti dieną be automobilio: pasivaikščiojimas pakrante, Raganų kalnas, pietūs prie marių ir pasisėdėjimas ant suoliuko. Dviračių nuoma įprasta neringiškų miestelių tradicija, o dviračių takas driekiasi per visą neriją.
Patarimai
- Raganų kalno takai mediniai ir žemi, todėl po lietaus gali būti slidūs.
- Vasarą nuvykite anksti ryte, kol dar nėra didelių srautų.
- Ruošiantis kelionei verta pasižiūrėti, ar veikia keltas ir kaip gausu važiuojančiųjų.
- Atminkite, kad miškas nerijoje jautrus gaisrams, todėl laikykitės ugnies naudojimo taisyklių.
Istorija ir pavadinimas
Juodkrantė savo vardą gavo, kaip manoma, dėl tamsių pušynų, kurie supa miestelį, ir dėl tamsaus vandens pakraščių. Vokiečių laikais ji buvo žinoma kaip Schwarzort ir jau XIX amžiuje tapo populiaria kurorto vieta. Čia veikė pensionatai, o atostogautojai atvykdavo garlaiviais per marias. Dalis tos architektūros išliko: pasivaikščiojant gatvėmis galima pamatyti medinių vilų su ornamentais, verandomis ir spalvotomis detalėmis. Šie pastatai primena laikus, kai kelionė į neriją buvo ištisas nuotykis, o ne trumpa kelionė automobiliu.
Dar vienas gražus takas: Gintaro įlankos pakrantė
Juodkrantės pakrantėje yra tvarkingas pasivaikščiojimo takas, kuris veda palei marias ir kviečia sustoti ant suoliukų. Saulėlydžio metu vanduo nusidažo oranžine ir rausva spalva, o kitoje pusėje matyti nerijos miškų siluetas. Vasarą čia daug žmonių, tačiau ankstyvą rytą ar vėlų vakarą galima pasimėgauti ramybe. Pakrantėje įrengtos žaidimų aikštelės ir kavinės, todėl vieta tinka ir šeimoms. Pasivaikščiojimui verta skirti bent valandą ir leisti sau neskubėti.
Kuo skiriasi nuo Nidos
Nida ir Juodkrantė – dvi skirtingos nerijos pusės. Nida labiau kopų ir kultūros, Juodkrantė – miškų ir ramybės miestelis. Nidoje daugiau kavinių, muziejų ir renginių, Juodkrantėje – daugiau žalumos ir tylos. Jei norite pamatyti abu, galite apsistoti vienoje ir dienos išvyką padaryti į kitą. Daugelis keliautojų pasirenka Juodkrantę kaip ramesnę bazę, o į Nidą važiuoja pažiūrėti kopų. Tai vienas geriausių sprendimų: išvengsite šurmulio, bet nenukentėsite nuo vaizdų.
Kada vykti
Raganų kalnas patrauklus bet kuriuo sezonu. Pavasarį miškas ryškiai žalias, vasarą – pilnas gyvybės ir šviesos, rudenį – šilkinis, o žiemą sniegu padengtos skulptūros atrodo kaip pasakos personažai. Jei norite nuotraukų be didelių minių, rinkitės rytą ar vėlyvą popietę. Šeimoms patogiausia vasara, nes visos kavinės ir pramogos veikia, o lenkimasis po miško takus nepavargina nuo šalčio. Vis dėlto ir žiemą galima nuvykti, tik apsirenkite šiltai ir pasidomėkite, kurios vietos atidarytos.
Pasiruošimas kelionei
Į Juodkrantę patogiausia atvykti iš Smiltynės keltu ir toliau važiuoti automobiliu, autobusu ar dviračiu. Vasarą keltai būna užsipildę, todėl ankstesnis išvykimas padeda išvengti eilių. Prieš kelionę patikrinkite keltų tvarkaraštį ir lankymo mokesčius nerijoje. Rinkitės patogią avalynę ir nepamirškite repelento nuo uodų, nes miškuose jų būna daug. Gerai pasiimti ir šiltesnį drabužį, kadangi vėjas prie marių vėsina net vasarą. Jei keliaujate su vaikais, paimkite žaislų ar užsiėmimų, kad kelionė keltu būtų smagesnė.
Kodėl čia gera sulėtinti tempą
Juodkrantė tinka tiems, kurie nori ne pamatyti kuo daugiau, o pabūti. Nėra jokių didelių atrakcijų, kurios reikalautų skubėti. Tiesiog vaikštote miško takais, žiūrite į vandenį, gurkšnojate arbatą ir leidžiate dienai tekėti. Daugelis svečių sako, kad čia pavyksta išsimiegoti geriau nei bet kur kitur, o tai nenuostabu, kai aplinkui tik pušų ošimas ir vandens gurguliavimas.
Mažiau žinomos vietos aplink
Aplink Juodkrantę yra keletas mažiau žinomų, bet vertų dėmesio vietų. Miško takai tarp Juodkrantės ir Pervalkos leidžia pasivaikščioti beveik be žmonių. Verta nuvykti ir į nedidelius pakrantės kaimelius, kur galima pamatyti medines valtis ir žvejų tinklus. Čia pajusite nerijos kasdienybę be turistų šurmulio. Jei turite dviratį, tai viena gražiausių dviračių trasų Lietuvoje.
Žiemos Juodkrantė
Žiemą Juodkrantė tampa tyli ir šviesi: marios dažnai užšąla, ant takų guli sniegas, o skulptūros atrodo kaip iš pasakos. Dalis kavinių uždaryta, bet nedideli pensionatai ir svečių namai dirba, o ramybė traukia tuos, kuriems reikia pailsėti. Tai vieta, kur gali ištisą dieną skaityti knygą, žiūrėdamas pro langą į užšalusias marias, o vakare išeiti į trumpą pasivaikščiojimą. Būtinai pasirūpinkite šiltais drabužiais ir prieš išvykdami patikrinkite keltų darbo laiką žiemos sezonu.
Kodėl verta
Juodkrantė – tai vieta, kur gamta, istorija ir žaismingumas susitinka mažame plote. Ji tinka ir poroms, ir šeimoms, ir keliautojams, ieškantiems ramybės.
Skaitykite daugiau
- Nida: kopų, švyturio ir Thomo Manno namo miestelis
- Pervalka: mažiausias Kuršių nerijos kaimelis tarp marių ir jūros
- Smiltynė: nerijos pradžia, jūrų muziejus ir keltas iš Klaipėdos
- Dviračiu po Lietuvą: kaip suplanuoti maršrutą ir ko tikėtis
Daugiau straipsnių: Pamarys ir pajūris.